Kristina Kueng: „Linkiu atverti akis ir paklausyti savo širdžių“

Lietuvaitę Kristiną Saliokaitę – Kueng su Šveicarija jungia ne tik mylimas vyras, graži šeima bei klestintis ūkis prie Bodeno ežero. Du šimtus metų jos giminė nešiojosi su savimi romantišką istoriją apie šveicarą Napoleono kareivį von Sali, kuris 1812 m. įsimylėjo lietuvio ūkininko dukterį ir liko Lietuvoje, susilietuvinęs pavardę į Salioką.

Šveicarijoje ši pavardė ypač paplitusi Graubuendeno kantone, kur gyvena Kristinos uošviai, gal todėl ji čia jaučiasi lyg sugrįžusi prie savo šaknų. Kristina sutiko papasakoti apie savo biodinaminį ūkį, kurio apžiūrėti ir pasisemti patirties atvyksta profesionalių ir mėgėjų ūkininkų delegacijos iš visos Europos, žinoma ir iš Lietuvos.

Kuo skiriasi ekologinis ūkis nuo biodinaminio?

Visų pirma, biodinaminiame ūkyje nenaudojami jokie cheminiai preparatai, o ekologiniame leidžiama naudoti kai kuriuos purškalus. Žemė duoda gyvybę, o ne trąšos. Žemė – gyva ir, jei ja rūpiniesi, ji dera puikiai. Mūsų – žmonių – pareiga yra palaikyti jos ir kosmoso vienybę, gaivinti žemę, ne tik ją dirbti. Šiam tikslui biodinaminiame ūkyje naudojami aštuoni natūralūs preparatai: dvejus metus pūdytas galvijų mėšlas, kvarcinis smėlis ir šešios vaistažolės – ramunėlės, kraujažolės, dilgelės, ąžuolo žievė, valerijonai ir kiaulpienės. Jie suteikia dirvai ir joje augantiems augalams naujų jėgų – „dinamikos“.

Taip pat ekologiniame ūkyje galima naudoti nitratus mėsos perdirbime, kad ji neprarastų spalvos ir geriau laikytųsi. O mes netgi su mėsininku esame sudarę sutartį, kad jis, apdorodamas mūsų galvijų mėsą, naudotų tik natūralius priedus, kaip druska, svogūnai, pienas.

Visų antra, biodinaminiame ūkyje labai svarbu visą veiklą derinti su mėnulio bei saulės fazėmis. Mėnulio kalendorius – labai svarbus mūsų darbų planams. Pavyzdžiui, kai mėnulis ugnies ženkle perdirbinėjame maistą: skiname vaisius, verdame uogienes, kepame duoną. Kai mėnulis vandens ženkle – palankiausias laikas valyti, plauti, o jam slenkant oro ženklu, užsiimame gėlėmis ir sėklomis.

Kokio dydžio jūsų ūkis? Kaip pasiskirstę darbus?

Savo 28 ha ūkį apeiname dviese su vyru Marco, kai kuriuos darbus padeda nudirbti studentas iš žemės ūkio mokyklos. Kaip Šveicarijoje įprasta, gyvulių priežiūra – vyriškas darbas, dažniausiai tai daro mano vyras. Bet, jei reikia, tuo užsiimu ir aš. Mano specializacija – mėsos ir kitų maisto produktų perdirbimas, komunikacija su užsakovais, parduotuvėlė, buhalterija.

Iš parduotuvės nusipirkti maisto produktų gali bet kas. O aš didžiuojuosi, kad galiu surengti didelę šventę iš savo rankomis užauginto, apdoroto ir paruošto maisto.

Kas gali ūkininkauti Šveicarijoje?

Šveicarijoje negali nei nusipirkti, nei išsinuomoti žemės, jei neturi atitinkamo išsilavinimo. Mokslas trunka trejus metus, kas savaitę studentas vieną dieną mokosi teorijos žemės ūkio mokykloje, o likusias darbo dienas talkininkauja trijuose išsirinktuose ūkiuose, kad įgytų įvairios praktinės patirties. Egzaminai vyksta viename tų ūkių, į kurį suvažiuoja egzaminatoriai – žemės ūkio ekspertai. Jie klausia konkrečių dalykų: kaip nuversi medį arba ką darysi, jei karvei pučia pilvą.

Beje, moterys dažniausiai mokosi specialiose ūkininkių mokyklose, kur mokoma, kaip taisyklingai skalbti, džiovinti rūbus, valyti, tvarkyti, prižiūrėti daržus, virti. Tokių ūkių, kaip mūsų, kur abu dirbame visus darbus, Šveicarijoje – vienetai.

Jums priklauso ir 23 ha miško, kaip jį naudojate?

Yra ūkininkų, kurie iškerta visą mišką medienai ir pasodiną naują. Mes kviečiamės specialistą, kad patartų, kuriuos medžius retinti. Negyvus medžius paliekame, kad turėtų kur gyventi paukšteliai ir maži žvėreliai. Juk miškas – tai gyvas organizmas, jame turi užtekti vietos visiems.

Ką auginate savo ūkyje? Kas perka jūsų produkciją?

Apie 40 karvių, 40 mėsinių avių, kelias kiaules savo reikmėms, o taip pat grūdines kultūras, daržoves bei apie 280 aukštųjų vaismedžių – obelų ir slyvų. Mūsų prioritetas – ne pinigai, o kuo daugiau pasigaminti patiems ir tiekti sveiką maistą tiesiogiai žmonėms, be jokių tarpininkų. Jei kas lieka, parduodame ir restoranams. Mūsų maistą perka tie, kas nori būti sveiki ir stiprūs. Parduotuvėse nenusipirksi jokių natūralių produktų – į viską prigrūsta cheminių konservantų, nuo kurių sutrinka ne tik vidaus organų veikla, bet ir smegenų, todėl žmonės nebepajėgia mąstyti… ir valgo chemiją toliau.

Jūsų parduotuvėlėje – ne tik vaisiai ir daržovės, bet ir rauginti agurkai, kopūstai, jogurtai, uogienės, sūriai, netgi pačios kepta duona. Kaip viską suspėjate?

Priežastis paprasta: viską spėju, nes esu sveika. O esu sveika ir turiu energijos, nes valgau tik sveiką savo užaugintą maistą be cheminių priedų ir nevartoju jokių įprastų šiuolaikinių nuodų, tokių kaip druska su jodu ar dantų pasta su fluoridu.

Koks brangiausias jūsų gaminamas produktas?

Išskirtinis delikatesas būtų vytinta jautienos mėsa.

Ar daug biodinaminių ūkių Šveicarijoje?

Taip, dabar jų daug, bet mūsiškis jau 80 metų puoselėja biodinamines tradicijas. Įsikūręs 1930 metais, jis buvo antrasis biodinaminis ūkis šalyje.

Pastaruoju metu ir daug vynuogynų perėmė biodinaminio ūkininkavimo metodus. Vynas, pagamintas iš chemikalais apipurkštų vynuogių, ne tik kad nėra sveikas, bet yra tikra nuodų bomba.

Iš Lietuvos taip pat dažnai atvažiuoja ūkininkų grupės, o grįžę stebisi ir džiaugiasi, kad ten, kur nepadeda tradiciniai preparatai, biodinaminės priemonės puikiai veikia.

Ką manote apie Lietuvos žemės ūkius?

2004 metais su Marco lankėmės daugelyje Lietuvos ūkių. Didžiausia jų problema, kad nuo sovietų laikų žemė labai apkrėsta sunkiaisiais metalais, ją reikia gaivinti. Manau, valstybė turėtų remti ūkininkus, kurie imasi šio sunkaus darbo.

Bet blogiausia turbūt yra tai, kad ūkių niekas netikrina. Žemaitijoje susitikome Europos paramą gaunantį ūkininką, kuris augino 800 avių, visiškai nieko apie tai neišmanydamas. Visi gyvuliai – ligoti, apleisti. Šveicarijoje tai būtų neįmanoma.

Kaip šios gamtos ir žmogaus vienybės idėjos veikia jūsų šeimos gyvenimą?

Mes ne tik dirbame, bet ir gyvename vienovėje su gamta. Mūsų vaikai Christianas ir Rahelė lanko privačią Rudolfo Štainerio (Steiner) mokyklą, o vyriausioji duktė Rugilė ją jau baigė. Šioje mokykloje antroposofinė filosofija yra kertinis mokymo akmuo. Visas vaikų, tėvų ir mokytojų kolektyvas jaučiasi kaip viena šeima. Kadangi mokykla privati, patys turime ją išlaikyti, todėl kasmet joje organizuojame advento mugę-šventę. Miesto gyventojai ateina pasigrožėti ir nusipirkti mūsų pačių pagamintų įvairiausių suvenyrų, papuošalų, žaisliukų. Kiekvienas daro tai, kas jam labiausiai patinka – kepa ar dekoruoja, mezga ar neria, gamina veltinius nykštukus ar ežiukus. Mielai kviečiu ir Šveicarijos lietuvius apsilankyti mugėje. Šįmet ji vyks lapkričio 20 d. 9-18 val. ir 21 d. 10-17 val. Kreuzlingeno miesto R.Steinerio mokykloje, esančioje prie pat geležinkelio stoties. Susidomėjusiems galėsiu dar plačiau papasakoti apie gyvenimą harmonijoje su gamta.

Ko palinkėtumėte lietuviams Lietuvoje ir visame pasaulyje?

Pagaliau atverti akis ir paklausyti savo širdžių – gyventi harmonijoje su gamta ir žmonėmis. Tuomet visi būsime sveiki ir laimingi.

Tekstas spausdintas lrytas.lt portale

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+Share on LinkedInEmail this to someonePrint this page

Komentavimo funkcija išjungta.