Irenos Kaestli portretas sujungia dviejų nuostabių lietuvių likimus

LR ambasadai Berne padovanotas dailininkės Sofijos Romerienės tapytas Irenos Helenos Aldonos Augevičiūtės-Kaestli portretas.

Portretas sujungia dviejų nuostabių lietuvių moterų, kurių gyvenimą svetur sąlygojo tėvynės okupacija, likimus. Pirmą kartą jos susitiko Tytuvėnuose kaip žinoma dailininkė ir gimnazistė, o antrąjį kartą – Kanadoje.

Portreto autorė Sofija Romerienė 1941 m. birželį kartu su vyru Eugenijum buvo ištremta į Komijos ATSR. Syktyvkaro žaislų fabrike dirbo dažytoja. 1942 m. spalį persikėlė į Kuibyševą, kur mirė jos vyras.  1943 m. gegužę kartu su Lenkijos ambasada evakavosi į Teheraną. 1944–1947 m. praleido Kaire, o persikėlė į Angliją. 1950 -1955 m. gyveno Kanadoje, po to persikėlė į Vašingtoną. 1963 m. grįžo į Monrealį, kur ir mirė 1972 m. Buvo Amerikos meno lygos (American Arts League) narė.

Sofija Romerienė kūrė akvarele, pastele, aliejiniais dažais. Ji taip pat raižė, sukūrė nemažai grafikos darbų, bet vis dėlto daugiausiai tapė. Mėgstamiausias jos žanras buvo portretas. Dailininkė yra nutapiusi Maironio, K. Griniaus, A. Merkio, advokato V. Stašinskio, J. Tonkūno, J. Tumo-Vaižganto, A. Jakšto-Dambrausko ir daugelio kitų iškilių to meto asmenybių portretus. Maironis ne kartą viešėjo pas Romerius Tytuvėnuose. Išaukštindamas Sofijos Romerienės  talentą, Maironis jai dedikavo šias eilutes:

Išliksiu aš gyvas paveiksle tame
Net tuomet, kai kūnas užbertas žeme,
Ilsėsis, klajones užbaigęs visas!..
Išliksiu ne vienas, išliksiu vardu:
Kuri sumaningai pirštelių raštu
Nemirštamas atvaizdui dėjai varsas.

Ambasadai dovanotame portrete nutapytos Šveicarijos lietuvės Irenos Helenos Aldonos Augevičiūtės-Kaestli likimas kiek kitoks, nors nulemtas tos pačios emigrančių dalią nulėmusios aplinkybės – sovietinės okupacijos.

Gimusi 1920 m. kovo 30 d. Vilniuje medicinos daktaro Jono Augevičiaus šeimoje, 1940 m. ji ištekėjo už Šveicarijos konsulo Lietuvai Friedricho Kaestli. Sovietams okupavus Lietuvą ir uždarius Šveicarijos konsulatą Kaune, išvyko į Šveicariją. Tuoj po karo gyveno Kroatijoje, o 1947 – 1960 metais Kanadoje, kur jos vyras dirbo Šveicarijos generaliniu konsulu. Grįžusi į Šveicariją, I. H. A. Augevičiūtė – Kaestli aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje. Mirė 1980 metais, o 2005 m. apdovanota „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

Irena Kaestli
žinoma ir kaip nuolatinė sunkiai gyvenusių tautiečių rėmėja. Ji visad globojo savo mokslo draugių šeimas Lietuvoje, rėmė išeivius ar dėl kitų aplinkybių svetimoje šalyje atsidūrusius  lietuvius, kaip antai lietuvius, kurie tarnaudami okupacinėje sovietų kariuomenėje buvo atsidūrę afganų nelaisvėje. Todėl ir gyvendama Kanadoje, sužinojusi apie sunkią tuometinę emigrantės dailininkės Sofijos Romerienės materialinę situaciją, ieškojo būdų, kaip padėti dailininkei S. Riomerienei ir užsakė nutapyti jos portretą.

Iškeliaudama Anapilin, Irena Kaestli sūnui Vyčiui paliko paskutinę valią, kad Sofijos Romerienės tapytas jos portretas būtų saugomas Lietuvos ambasadoje Šveicarijoje, tuo simboliškai atspindėdamas amžiną emigrantės ilgesį prigimtinei Tėvynei ir prisirišimą bei pagarbą naujajai tėvynei.

Balandžio 8 d. paveikslo oficialaus perdavimo proga surengtame vakare dalyvavo Irenos Kaestli sūnus Vytis ir artima jos viso gyvenimo bičiulė Rita Bagdonas, šia proga atvykusi specialiai iš JAV.  Ritos Bagdonas, garsios Vileišių šeimos palikuonė, dalyvavimas perdavimo ceremonijoje daugiau nei simboliška. Gimė Vilniuje ir taip pat, kaip ir Irena Kaestli, ir taip pat 1920 m. okupavus Vilnių, kartu su tėvais persikėlė į Kauną. Jos susitiko Aušros gimnazijoje. Moksleiviška šilta ir nuoširdi draugystė išliko visą gyvenimą. Jas nepaprastai stipriai siejo Tėvynės ilgesys ir besąlygiška meilė jai.

Straipsnyje remiamasi informacija iš:
http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/dailedembovs.lt.htm
http://www.lietuviai.ch/portretai/353-jsurvilait-atsiminimai-apie-iren-aldon-augeviit-kaestli.html

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+Share on LinkedInEmail this to someonePrint this page

Komentavimo funkcija išjungta.