ŠLB partnerystės projektas su Baltijos labdaros fondu Lietuvoje

TEAM UNITY AND COOPERATIONŠiuo metu, pagal dvišalę sutartį yra įgyvendinama Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje. Viena iš programos dalių apima nevyriausybinių organizacijų (NVO), viekiančių kaimo vietovėse, institucinių gebėjimų stiprinimą.

Projektų atranką ir vykdymo kontrolę vykdo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra. Konkurso laimėjimui didelę įtaką turi pareiškėjų išankstinis partnerių susiradimas Šveicarijoje, kurie suteiktų galimybę susipažinti su šios šalies nevyriausybinių organizacijų veiklos patirtimi. Šveicarijos Lietuvių bendruomenė 2011 m. pasirašė tokią partnerystės sutartį su Baltijos labdaros fondu. Projektą koordinuoja praeitos ŠLB valdybos narė dr. Inga Belevičiūtė Buchs.

Kuo užsiima Baltijos labdaros fondas

Baltijos labdaros fondas, įkurtas 2005 metais, yra ne pelno siekianti organizacija, kuri remia kaimiškas bendruomenes, kelia jų šeimų gyvenimo kokybę ir gerovę, stiprina žmonių gebėjimus ir sąmoningumą. Tai yra tarptautinio labdaros fondo „Heifer International“ atšaka Baltijos šalyse. Iš esmės fondo veikla yra nukreipta į skurdo naikinimą kaimuose, skatinant bendruomenės narius prisimti atsakomybę už savo gyvenimą ir veiklą. Paramos gavėjai – pragyvenimo šaltinio netekusios šeimos, taip pat, žmonės, neturintys darbinių ar savarankiško gyvenimo įgūdžių.

„Duodame ne žuvį, bet meškerę“ – sako fondo Lietuvoje direktorius Arūnas Svitojus. Atrinktoms šeimoms yra dovanojami gyvuliai, augalų sodinukai, sėklos. Dovaną šeima turi tausoti ir dauginti, kad apsirūpintų maistu patys ir su laiku galėtų padėti kitiems. Be dovanos dar yra pravedami mokymai, lavinami verslumo įgudžiai, diegiama atsakomybė, skatinamas dalijimasis ir savitarpio pagalba. Fondas dovanomis jau yra suteikęs paramą daugiau nei 2000 gavėjų. Daugeliu atvejų tokia parama tapo akivaizdžiu pasitikėjimo savimi susigrąžinimu bei atgauta geresnio gyvenimo viltimi. Neretai fondo valdyba sulaukia žmonių laiškų, kurie prasideda: „Dabar mes esame kaip žmonės“… Ir tai padarė sunkiu gyvenimo momentu padovanota karvė, kumelaitė, pieninės avys, keletas maišų sėklinių bulvių, pora avilių bičių…  Taip buvo suteikta galimybė žmoniems patiems pradėti rūpintis savimi. Sulaukę fondo paramos ir prakutę, šeimos turi pagelbėti ir kitiems: perdovanoti gyvulius, dalintis užaugintu derliumi ir ūkininkavimo patirtimi. Tai, be abejonės, ugdo bendruomeniškumą, pagalbos ir pagarbos kitam jausmą.

Kad tokią veiklą būtų galima efektyviai vystyti ir ją plėsti, tiekti kokybiškas paslaugas kaimo gyventojams, yra būtina turėti kvalifikuotus bei aktyvius darbuotojus ir savanorius. Reikalingi įgudžiai pritraukiant fondo veiklai finansus, valdant lėšas, bendraujant su bendruomenių lyderiais ir nariais. Gaunamos lėšos tikslinei paramai yra tam ir išleidžiamos, tuo tarpu darbuotojų kvalifikacijos kėlimas yra dažnai nukeliami į „antrą planą“, o tai reiškia, kad pritrūksta dėmesio instituciniam organizacijų stiprinimui.
Kuo galėjome pasitarnauti Baltijos fondo atstovams

Baltijos paramos fondas šiame projekte išsikėlė sau tikslą įgyvendinti visą veiklų kompleksą, pradedant organizacijos ir baigiant fondo darbuotojų bei kaimo bendruomenių institucinių gebėjimų stiprinimu, pritaikant Šveicarijos patirtį. Mūsų veiklos dalis šiame projekte kaip tik ir buvo suteikti galimybę fondo atstovams susitikti su Šveicarijoje veikiančių NVO vadovais, kurie pasidalintų žiniomis ir patirtimi esminiais nevyriausybinių organizacijų veikimo klausimais: kaip priimami efektyvūs sprendimai, kaip vyksta komunikacija, kaip pritraukiamos lėšos ir kt. Į talką pasikvietėme ilgametį ŠLB globėją ir draugą, Šveicarijos parlamentinės grupės „Pro Baltikum“ sekretorių poną Hans Graf. Buvo svarbu surasti ne tik panašią veiklą Šveicarijoje vykdančias NVO, bet ir solidų teorinį pagrindą turinčių paskaitininkų. Suderinus organizacinius klausimus, trijų dienų darbo vizitui atvyko Baltijos fondo direktoriaus pavaduotoja Rima Sitavičienė ir projektų koordinatorė Dalia Laureckaitė – Tumelienė.

Gegužės 6 d. susitikimai vyko Ciuricho mieste. Ponas Hans Graf padarė įvadą tema „NVO vieta Šveicarijoje ir jos visuomenėje“. Buvo pristatyta bendra laisvanorystės Šveicarijoje samprata, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo situacija, dovanojimo ir aukojimo tradicijos. Praktiniams NVO darbo klausimams aptarti buvo pasirinktos dvi jau daugiau nei 50 metų sėkmingai veikiančios nevyriausybinės organizacijos, kurios savo tikslais ir veikla yra artimos Baltijos labdaros fondo veiklai. Viena jų – „Šveicarų pagalba kalnų savivaldybėms“ (“Schweizer Patenschaft für Berggemeinden“), kuri padeda kalnuose gyvenančioms šeimoms, kad jos ten liktų ir galėtų išsiversti. Šios organizacijos veiklą pristatė konsultantas, buvęs teisės profesorius ir parlamentaras dr. Rico Jagmetti. Pagrindinis jų veiklos principas yra tai, kad šalies regionai su aukštais ekonominiais rodikliais padėtų tiems, kur ekonominė veikla silpna arba jos išvis nėra. Čia vykdomi projektai yra keturių kategorijų: infrastruktūriniai, edukaciniai, kultūriniai, prevenciniai ar atstatomieji (dėl gamtos stichijų). Panašius projektus įgyvendina  ir Baltijos paramos fondas, nors Lietuvoje ryškūs skirtumai yra ne tarp šalies regionų, bet tarp miesto ir kaimo.

Kita projekte sutikusi dalyvauti organizacija buvo „Helvetas“. Ji disponuoja solidžiais fondais ir turi daugiau nei 60 metų veiklos patirtį. Ji veikia ne tik Šveicarijoje, bet teikia pagalbą ir besivystančiose šalyse bei regionuose. Diskusijose dalyvavo ponas Jens Engeli, vyriausias patarėjas mokymų ir vertinimų klausimais bei ponas Stefan Stolle, valdybos narys, Komunikacijos ir fondų paieškos skyriaus vadovas. Pagrindinės aptartos temos – efektyvios NVO komunikacijos priemonės ir būdai bei fondų paieška. Buvo pateikta visa eilė veiklos pavyzdžių, išanalizuotos stipriosios ir silpnosios jų pusės, pateiktos argumentuotos išvados ir visa eilė naudingų patarimų, kurie nereikalauja didelių išlaidų ir gali būti lengvai pritaikomi Lietuvos sąlygomis.

Gegužės 7 d. viešnios iš Lietuvos su ŠLB palyda (Inga Belevičiute Buchs ir Jūrate Caspersen) lankėsi Fribūro universitete, kur seminarą vedė universiteto profesorius dr. Hans Lichtsteiner. Jis jau dešimtmetį vadovauja mokslinių tyrimų Institutui, įkurtam prie Socialinių mokslų ir Ekonomikos fakulteto. Institutas tiria nevyriausybinių organizacijų perspektyvą, kuria efektyvius jų sistemos, viešinimo ir resursų valdymo modelius, rengia NVO vadovų kompetencijos kėlimo seminarus.  Jis bendradarbiauja su 400 Šveicarijos organizacijų. Profesorius H. Lichtsteiner per gerą pusdienį glaustai išdėstė Instituto programos savaitės kursą, apimantį organizacijos kūrimo pagrindus, plėtros principus, komunikacijos strategijų ruošimą, lėšų ieškojimo ir kaupimo būdus ir pan. Be to, seminaro dalyvėms jis padovanojo visą segtuvą sukauptos tyrimų medžiagos ir pasisiūlė įvertinti Baltijos fondo atnaujintos veiklos strateginį planą, kai tik jis bus paruoštas.

Fribūre taip pat apsilankėme „Missio“buveinėje (Tarptautinės katalikų misijos Šveicarijoje ir Lichtenšteine skyrius), kur ŠLB narys Siegfried Ostermann, pasikvietęs į talką savo kolegę, projektų vadovę Alexandrą  Hächler-Riedo, pasidalijo žiniomis ir patirtimi kaip veikia tokių organizacijų veiklos reklama ir projektų viešinimas, išdėstė jų institucijos komunikacijos koncepciją, pademonstravo keletą jų paruoštų skrajučių bei kreipimųsi į visuomenę prašant aukų bei paramos.

Baltijos fondo atstovių vertinimu, ŠLB paruošta programa buvo tikslinga ir įvairiapusė, o Šveicarijos NVO valdymo ekspertų žinios bei patirtis labai reikšmingos ir reikalingos, siekiant pagerinti Baltijos labdaros fondo valdymą ir užtikrinti jo savarankiškumą bei finansinį stabilumą.

Norisi tikėti, kad tokie partnerystės projektai su Lietuvos NVO prisidės prie Lietuvos žmonių gerbūvio kėlimo, o turtinga Šveicarijos patirtis padės Baltijos fondo instituciniam ir finansiniam stiprinimui, ko rezultatas bus kokybiškos paslaugos kaimo žmonėms.

Esame be galo dėkingi čia paminėtiems šveicarams už jų gerą valią ir brangų laiką dalijantis savo žiniomis bei patirtimi, o taip pat ir mūsų bendruomenės nariams, kurių dėka šis partnerystės projektas įvyko: Ingai Belevičiūtei Buchs už projekto koordinavimą, Vilijai Handschin – už viešnių globojimą Ciuriche ir Siegfried Ostermann atvėrusiam „Missio“ duris Fribūre.

Comments are closed.