Gražiausia ir paslaptingiausia vasarvidžio šventė – Rasos

Rasos2012Drįsčiau pasakyti, kad Rasos – mėgstamiausia mūsų, Šveicarijos lietuvių, šventė. Į ją susirenkame ir nedidelėmis grupelėmis įvairiose vietose, ir – itin gausiai ir organizuotai – ant Ženevos ežero kranto, Lozanoje.

Ne be pasididžiavimo pasikviečiame į ją ir mūsų pažįstamus nelietuvius. Jie būna šia romantiška švente sužavėti – Šveicarijoje ji jau beveik pamiršta.

Rasos šventė (arba Kupolinės, Joninės) švenčiama Saulės grąžos metu, kai naktis – trumpiausia, diena – ilgiausia, gamta klesti, auga, veši.

Rasa – tai esminė gyvybės apraiška. Kuo didesnė rasa šventės rytmetį, tuo didesnio derliaus galima tikėtis. Prieš patekant saulei ji turi nepaprastų gydomųjų galių. Nusiprausus ja, veidas pasidaro skaistesnis.

Žolynai šiuo metu turi daugiausia gyvybinės jėgos, vaistažolės – gydomųjų savybių. Seniau švenčių išvakarėse merginos eidavo rinkti žolynų – kupoliauti. Kupėti – tai gerai augti, virsti iš dirvos.

Kupolė – šakota kartis, įkasama šventvietės viduryje. Norinčios ištekėti merginos žaidžia tokį žaidimą: atsistojusios nugara į kupolę, meta per galvą vainikėlį. Per kiek metimų vainikėlis užsikabina, tiek metų reiks laukti, kol ištekės.

Rasos – tai vainikų pynimo šventė. Merginos pinasi po du: vienas būna skirtas pasipuošimui, antras – ateities spėjimui. Žolynus vainikams reikia rinkti iš devynių laukų, ir jie turi būti devynių rūšių. Vyrai puošiami ąžuolų vainikais. Naktį einama vainikų plukdyti – pritaisomos žvakelės ir leidžiama vandenin. Jei merginos ir vaikino plaukia greta, jie gali tikėtis tais metais susituokti.

Svarbiausia šventės dalis- ieškoti mistiškojo paparčio žiedo, kuris jį radusiam suteikia visažinystės galią. Jo ieškojimui parenkama vieta, kurioje visiskai tylu, negirdėti net šuns lojimo. Šermukšnio lazda apsibrėžus ratą ir patiesus skepetaitę, uždegama žvakė ir garsiai meldžiamasi nesižvalgant ir nesibijant visokių bauginančių baisybių, kurios per visą naktį šiurpiais garsais ir vaizdais mėgina išgąsdinti ir išguiti paparčio žiedo ieškotoją iš apsibrėžto rato… Ištvėrus visus išbandymus trokštamas žiedas švytėdamas nukrenta ant skepetaitės kaip aukso grūdelis…

 

Šaltiniai: www.alkas.lt, Jonas Trinkūnas. Baltų tikėjimas.

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+Share on LinkedInEmail this to someonePrint this page

Komentavimo funkcija išjungta.