Ambasadorius dr. J. Rudalevičius: Didžiuojuosi savo valstybe

2012 m. gruodį kalbinau Jus, vos prieš  penkis  mėnesius paskirtą į Berną. Tuomet paklausus apie tai, ką šį pusmetį pavyko nuveikti, Jūsų atsakymas nuskambėjo tipiškai šveicariškai – „dirbau, o rezultatus tikiuosi greitai pamatysime“. Šiandien ir atsimerkti nereikia, kad juos pastebėtume: Lietuvoje ką tik su oficialiu darbo vizitu svečiavosi Šveicarijos Prezidentas Uelis Maureris. Kaip pakomentuotumėte šį unikalų įvykį?

Kai pirmąkart per naujametinį ambasadorių priėmimą susitikau Uelį Maurerį (Šveicarijoje prezidentu tampa kasmet vis kitas ministras), jis pareiškė, kad stengsis kuo mažiau keliauti  po užsienį, tuo užsiims užsienio reikalų ministras D. Burkhalteris, nes yra pakankamai problemų pačioje Šveicarijoje.
Bet į Lietuvą jis visgi atvyko. Manau, dėl kelių priežasčių: pirmiausia dėl to, kad nuo liepos 1 d. pirmininkausime ES Tarybai, antra – sudominome kaip valstybė, man pavyko rasti gerus ryšius su jo komanda ir juo pačiu ir iš esmės prisidėti organizuojant jam programą. Beje, labai įtemptą ir turiningą programą. Didžiuojuos savo valstybe, nes tai pirmas toks atvejis Lietuvos istorijoje – pirmas Šveicarijos valstybės vadovo vizitas.

Kaip pavyko suorganizuoti šį vizitą?

Nuo pat mano atvykimo pradžios teko nemažai padirbėti dėl aukščiausiojo Šveicarijos pareigūno galimo vizito. Šveicarijos ir šveicarų bendravimo specifika – jie labai uždari, sunkiai atsiveriantys, „prisileidžiantys“. Su prezidentu ir jo komanda nuo pat pradžių užsimezgė geras kontaktas, palaipsniui ryšiai su Šveicarijos prezidento kabinetu tik stiprėjo. Gegužės mėn. gale Prezidentas organizavo išvyką visiems ambasadoriams Šveicarijoje į karinę stovyklą Fribūre (U. Maureris yra gynybos ministras), šaudėme iš atakos ginklų. Jau išvykoje Prezidentas džiaugėsi savo būsima kelione į Lietuvą.  Na, o viešnagės Lietuvoje metu, Prezidentas pasiūlė atgal į Šveicariją grįžti kartu, jo lėktuvu. Tai – turbūt pats didžiausias neformalus įvertinimas mūsų šaliai.

Ką ši prezidento kelionė reiškia Lietuvai?

Mums pavyko išsiaiškinti mūsų pozicijas, buvo svarstomas piliečių laisvo judėjimo klausimas. Kaip žinia, norinčiųjų be apribojimų dirbti Šveicarijoje skaičiaus ribojimas pratęstas iki 2014 m. pavasario. Ieškoma kompromisų dėl pasikeitimo bankų informacija, bet kol kas sprendimų nėra, nes tai – ilgesnis procesas.

Norėčiau pasidžiaugti, kad laukia dar vienas aukšto Šveicarijos pareigūno vizitas į Lietuvą – liepos 29 d. atvyksta Šveicarijos užsienio reikalų ministras p. Diedier Burkhalter, tuomet šios problemos  bus svarstomos detaliau. Tai taip pat bus vienos dienos vizitas, bet su labai intensyvia programa. O rugsėjo pradžioje Lietuvoje svečiuosis ir Lichtenšteino užsienio reikalų ministrė, p. Aurelia Frick.

Tie vizitai atveria ir paskatina pasitikėjimą žmonėmis, valstybe ir sudaro palankias aplinkybes verslui. Verslo ryšiai jau užsimezgę ir tikrai plėtosis toliau. Be to, mums aktuali Šveicarijos, kaip tarptautinių organizacijų narės, gauta parama, kandidatuojant į Jungtinių Tautų saugumo tarybos nenuolatinius narius 2014-15 m. Tikėtina, kad gausim jų pritarimą ir OECD (EBPO) Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Šios organizacijos narės yra labiausiai ekonomiškai išsivysčiusios šalys ir priklausyti jai – tai tam tikras prestižas, pridedantis daugiau žinomumo šaliai, galimybė sėkmingai konkuruoti tarptautinėje prekyboje.

Atrodytų suprantama, kad tokie aukštų pareigūnų vizitai į Lietuvą – labai naudingi mūsų šaliai. Todėl kyla klausimas – o kuo šie vizitai naudingi Šveicarijai?

Pirmiausia tuo, kad, Lietuva pirmininkaudama EST turi sprendžiamąjį balsą. Be to, nors šiuo metu ir galioja laikini darbo leidimų bei leidimų gyventi apribojimai, bet Lietuva – tokia šalis, kurioje daug potencialo, gera proga bendradarbiavimui. Šveicarai labai atsakingai ir lėtai priima sprendimus, bet jei palanki investavimo aplinka, jų atsiras daugiau. Nors ir dabar Šveicarija nėra taip jau žemai pagal prekybos apimtis su Lietuva- 2012 m. jos siekė 490 mln. litų.  Šveicarija suinteresuota investuoti savo kapitalą Europoje, ir Lietuva yra  tokia šalis, kur verslo rizika labai maža, palanki investavimo aplinka, mokesčių sistema nesudėtinga, o ir mokesčiai nėra dideli. Manau tai bus didelis postūmis dvišaliuose santykiuose.

Šveicarų nacionalinė TV vakaro žinių laidoje reportaže apie Prezidento vizitą Lietuvoje ypač akcentavo Lietuvos nusiskundimus dėl vadinamosios klauzulės bei „ledinę susitikimo atmosferą“…

Netiesa. Klauzulės klausimas buvo tik vienas iš daugelio kitų aptartų problemų. Pats buvau derybų dalyvis ir galiu patvirtinti, kad šia tema net nebuvo didelių diskusijų, tiesiog abi šalys išdėstė savo nuomones, o Lietuvos nuomonė niekuo nesiskiria nuo ES oficialios pozicijos. Pavadinčiau tai išpūstu reikalu.

O kalbant apie „ledinę atmosferą“- jau vien susitikimo nuotraukos liudija ką kitą. Jose užfiksuota akivaizdžiai „lengva“ atmosfera, visi atsipalaidavę. Per pietus man teko sėdėti šalia Prezidento Ueli Maurerio, daug temų aptarėme, be vertėjo, betarpiškai, daug juokavome.

Pastaruoju metu ambasada tapo matoma, organizuoja daug kultūros renginių. Kokius ambasados organizuotus renginius įvertintumėte kaip iki šiol labiausiai pavykusius, reikšmingus?

Visų pirma, norėčiau pastebėti, kad šveicarai atranda Lietuvą pirmiausia per jos ambasadą. LR ambasada Berne veikia nuo 2007 m. Po truputį, įvairių renginių metu mezgami įvairūs kontaktai, jų palaipsniui vis daugėja. Manau kad svarbiausia yra tai, kad mumis, Lietuva domėtųsi, todėl ta linkme stipriai dirbame.

Norėčiau išskirti Sausio 13-tosios minėjimo renginį su europarlamentarės dr. Laimos Andrikienės paskaita ir dailininko Vlado Mackevičiaus grafikos darbų paroda. Tokie renginiai turi išliekamąją vertę, jie šveicarams padeda labiau suvokti mūsų praeitį, mūsų nueitą nelengvą kelią.  Jau tradicija tapęs Kovo 11-osios priėmimas, kuris sutraukia vis didesnį ratą politikų bei verslininkų, besidominčių Lietuva. Malonu, kad tokiuose renginiuose užsimezgę kontaktai virsta ilgalaikiai vaisingais ryšiais. Nereikėtų pamiršti įvairių koncertinių renginių, ar prozos skaitymų ambasados organizuojamų lietuviams kultūros bei mokslo atžvilgiu svarbiame Fribūre.

Liepos 1 d. Lietuva perima pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Kokie projektai ir renginiai Šveicarijoje numatyti šia proga?

Planuodami Pirmininkavimo renginius visų pirma supratome, kad šis pusmetis – tai puiki galimybė priartinti šveicarams savo kultūrą, savo šalį – Lietuvą. Todėl nusprendėme suorganizuoti tris didesnius renginius, tolygiai paskirstydami juos viso Pirmininkavimo laikotarpiu.

Į atidarymo renginį sukviečiau visus Europos Sąjungos ambasadorius. Čia išsamiai pristatysiu Lietuvos laukiančius išsūkius Pirmininkavimo metu, siekius bei užduotis. Šį renginį organizuojame liepos 1 d., kai ES į savo būrį priima dar vieną šalį  –  Kroatiją. Simboliškai, kaip pirmininkaujančios šalies atstovas, turėsiu galimybę pasveikinti ir valstybę naujokę.

Rudenį,  spalio 22 d. LR ambasada Berne ES šalių ambasadoriams organizuoja išvyką-ekskursiją į Gothardo tunelį. Užmezgiau glaudžius ryšius su „Alpen-Initiative“ – organizacija, siekiančia apsaugoti Alpes nuo negatyvaus pravažiuojančio transporto poveikio. Šios oraganizacijos, kartu su kitomis Šveicarijoje pagrindinis uždavinys, kad kuo daugiau krovininio transporto būtų perkelta ant bėgių. Šioje ekskursijoje šveicarų specialistai be viso kito, pristatys perkrovos terminalo veikimą, kas labai svarbu kiekvienos šalies, taip pat ir Lietuvos aplinkosaugai, nes Šveicarija turi sukaupusi labai didelę patirtį šioj srityje.

Na, o Kalėdoms artėjant, gruodžio 17 d. lietuvius ir Lietuvos draugus sukviesime į Paul Klee centrą Berne. Su šiuo centru turime užmezgę šiltus draugiškus ryšius, todėl, norėdami juos ir toliau palaikyti, nusprendėme uždarymo renginį suorganizuoti ten. Šįkart publiką pakviesime pasiklausyti lietuvių kompozitorių kūrinių, tačiau atliekamų Šveicarijos Paul Klee amsamblio. Taigi, tai bus puikiausias dvišalio bendradarbiavimo pavyzdys.

Taip pat reikia paminėti ir bendrus renginius. Kartu su ambasadoriumi prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ryčiu Paulausku organizuojame Andriaus Mamontovo koncertą. Rudenį, Fribūre pakviesime į lietuviško filmo „Vabzdžių dresuotojas“ peržiūrą.

Baigiant galiu pasakyti, kad per vieną dieną projektai nepadaromi, bet galiu jus užtikrinti, kad rezultatai bus. Tai – ilgalaikis darbas, ir ne mano vieno. Iš kur atsiranda reikšmingesni projektai? Kai žmonės pamato, kad ambasada yra tikras patikimas partneris , kai bendradarbiaujama pastoviai ir atsakingai, tai – labai svarbu. Atrodo lyg savaime viskas vyksta, bet ne visai taip…

Comments are closed.