V. Mažrimienė: saitai su J.Katiliūtės kūryba

2013 metų gruodį dailininkei Juzei Katiliūtei būtų suėję 97 metai. Jos šviesiam atminimui skirtas menotyrininkės, V. K. Jonyno meno galerijos vadovės Vidos Mažrimienės straipsnis:

„Kur žmogus begyventų, ten jis palieka savo pėdsakus… Kartais atrodo, kad Gėrio, Grožio, Laisvės ir Teisingumo ilgesys jo sieloje niekad neblėsta. Nūdien lietuvio gyvenimo pėdsakų , kūrybinės dvasios apraiškų galima aptikti visose žemės pagairėse… (Stasys Santvaras)

Tokių minčių, o gal Jono Aisčio, Julijos Švabaitės eilių lydimas patenki į Juzės Katiliūtės parodą. Tarp jos kūrinių, ekspresyvių teptuko potėpių, kartu su pulsuojančia kūrybos gyvastim, bandai pažinti šios tolimos ir kartu be galo artimos menininkės pasaulį. Stebiesi, kad šiam užgimstančiam dialogui beveik nesipriešini, nes pasaulis, apie kurį audringais spalvų akivarais prabyla dailininkė – artimas tavo tautai, tavo tėvynei ir tau. Tuomet dar nežinai, kad šis susitikimas su dailininkės kūryba bus nevienadienis, išliks ilgam, kad paskatins gilesnėms studijoms ir tyrinėjimams. Ilgam atmintyje išliks ir parodą pristačiusios Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Caspersen pasakojimai, atvežtų knygų puslapiai, užsimezgę kontaktai, atvėrę kelius į Šveicarijos  meno ir kultūros pasaulį.

Nematomi saitai mane su Juzės Katiliūtės kūryba surišo dar Vilniuje, pamačius jos parodas, ne kartą lankantis Marijampolėje, kur džiaugtasi naujai įgytomis šios menininkės kūrinių kolekcijomis, vėliau rengiant knygas apie išeivijos menininkus,  katalogą „Sugrįžusi dailė“, „Sūduvos dailės“ albumą. Stebino dailininkės potencialas, kūrybiškumas, plunksnos ar net kinematografo prašėsi ir dailininkės biografija.  J. Katiliūtės kūryba – daugiaplanė ir įvairiapusiška: kažin, ar kur Šveicarijoje galėtum surasti tokią magišką peizažo meistrę, figūrinio paveikslo apologetę, abstraktinių kompozicijų virtuozę… Gyvendama Monblano papėdėje, tačiau nesureikšmindama kalnų, ji gebėjo pasaulį matyti tarsi iš paukščio skrydžio, aprėpti globalines žmonijos jausenas, o kartu likti vaikystės pasaulio vaizdinyje, kurį nuolat su savimi nešiojo Marcas Schagallas, Jacquesas Lipchitzas, Adomas Galdikas… Kuriant toli nuo tėvynės, J. Katiliūtės darbuose persipynė ekspresionistinis dramatizmas, impresionistinis gyvybingumas, realybės ir fantazijos žaismas, figūratyvumo ir abstrakcijos kontekstai. Labiausiai dominuojantis motyvas ir par excellence – tapyboje ir grafikoje išryškintas karo emigranto likimas, atliepiantis taip aitriai, kaip Francisco Goya‘os Ispanijos karo baisumai jo ofortuose.

Idėja V. K. Jonyno galerijoje surengti J. Katiliūtės parodą, brandinta  seniai.  V. K. Jonynas didžiąją savo gyvenimo dalį kūrė Europoje ir JAV, patyrė nelengvą emigranto dalią. Šiandien ši galerija talpina per 1000 dailininko dovanotų tapybos, grafikos, skulptūros darbų, čia sukauptas dailininko archyvas, o žiūrovus džiugina iš užsienio šalių atkeliaujančios parodos. Vulkaniška Adomo Galdiko tapyba, nostalgijos kupina Magdalenos Birutės Stankūnienės ir Vytauto Igno kūryba, Vidos Krištolaitytės   ekspresionistiški proveržiai, Australijos lietuvio Adolfo Vaičaičio spalvų šėlsmas – toli gražu ne visa išeivijos lietuvių parodų orkestruotė. Kaip įsirašė šioje vaizdų pynėje Juzės Katiliūtės kūryba? Kas išskiria autorę iš kitų ir kaip identifikuojasi moters rankomis sukurtas pasaulis globalinėje menų raidoje? Atskiros studijos laukia ir dviejų talentingų menininkų, gyvenusių po vienu stogu: Juzės ir jos vyro Gabrieliaus Stanulio kūrybos sugretinimai, moters veiklos motyvacija. J. Katiliūtės kūryba  – globalinė laike ir vietovardyje. Ji apima kelis istorinius tarpsnius, vienijasi skirtingose geografinėse platumose. Išvykdama iš Lietuvos, ji išsivežė ir lietuviškąjį mentalitetą, kurio nesugebėjo sunaikinti menų ir stilių kaitos, pakitęs regionas.

Vos nutilus parodos atidarymo šurmuliui Druskininkuose, J. Katiliūtės paroda sulaukė naujo žiūrovų srauto. Dailės mokytojai, dailės ir muzikos mokyklų mokiniai, miesto svečiai ir keliautojai labai aktyviai dalijosi įspūdžiais, žadėjo į parodą užsukti dar kartą. Atsižvelgdami į lankytojų pageidavimus, parodą pratęsėme, ja dabar žiūrovai  galės gėrėtis iki 2014 m. sausio 5 d. Per tą laiką įgijome naujų draugų, tikrų parodos bičiulių. Su būriu moksleivių iš Druskininkų „Ryto“ gimnazijos atskubėjęs mokytojas Virginijus Sutkus, ilgai užtruko aiškindamas J. Katiliūtės tapybos išraiškos niuansus, o „Atgimimo“ mokyklos  moksleivius ir mokytojus labiausiai domino Šveicarijos gamtos motyvai, ekspresyvūs spalvų pustoniai. M. K. Čiurlionio muzikos mokyklos mokiniai žavėjosi spalvų ir potėpių ritmais, skambančiais piano ar crescendo deriniais. Taip jie pajuto dailės ir muzikos sąsajas, o M. K. Čiurlionio miestu vadinami Druskininkai atrado daugiaplanę dailininkę. Moterų klubo „Lions“ nares, užsiimančias labdaringa ir filantropine veikla, jaudino J. Katiliūtės likimas,  asmenybės taurumas, pasišventimas menui. Kas yra moters kūrybos fenomenas, moteriškoji kūrybos tradicija, ženklinanti ne tik meno, bet ir literatūros, muzikos pasiekimus? Teigiant, kad  literatūroje, muzikoje, tapyboje nebuvo moterų pavyzdžių, galinčių prilygti Bethovenui, Čaikovskui ar Šekspyrui, verta prisiminti Elisabeth Vigee-Lebrun, Georgio Vasari aprašytą seselę Plautillą, renesanso dailininkę Sofonisbą Anguissolą… Nors daugiausia moters kūrybos ženklų matome Vakarų Europoje, būta jų ir Azijoje, net tolimojoje Afrikoje, Kinijoje… Lietuvoje nuoširdžiausio atsidavimo menui pavyzdys gali būti tragiškai užgesusi Marcė Katiliūtė, didžios šeimos motina ir nepailstanti kūrėja Domicėlė Tarabildienė, vien menui pasišventusi ekspresionistė Elvyra Kairiūkštytė…

V. K. Jonyno galerijos prieglobstyje įsikūrusi Juzės Katiliūtės kūryba, alsuoja nauju įkvėpimu. Pažymint dailininkės jubiliejinį 100- metį, tikėtina, jos gausi kūryba išsilies audringo okeano platumomis, sugros nepamirštamą oratoriją. O mes regėsime dailininkę vis tokią pat jauną, trapią, lekiojančią žydinčiose vaikystės pievose, regis, niekad iš Lietuvos ir neišklydusią… Atgimstančią savo neblėstančių drobių pavidaluose.

———

Juzės Katiliūtės tapybos darbų paroda veikia Druskininkuose M. K. Čiurlionio muziejaus V. K. Jonyno galerijoje nuo 2013 m. spalio 12 d. iki 2014 m. sausio 5 d.


Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+Share on LinkedInEmail this to someonePrint this page

Komentavimo funkcija išjungta.