Referendumo rezultatų komentarai (papildyta)

Switzerland Immigration Vote2014 m. vasario 9 d. šveicarų tauta apsisprendė. 50.34% šveicarų vakar balsavo „UŽ“ SVP (Šveicarijos Liaudies partija, radikalūs dešinieji) inicijuotame referendume „Dėl masinės imigracijos sustabdymo“. Nepaisant to, kad šiame referendume dalyvavo ypatingai aukštas rinkėjų skaičius – net 56% šveicarų vakar prie urnų atėjo išreikšti savo nuomonės – skaičiuojant balsus, rezultatas ilgą laiką buvo lygus 50:50 ir tik 19‘500 balsų persvara referendumas buvo priimtas.

„Skambus šveicarų tautos antausis Federalinei Tarybai“ – tokie buvo pirmieji Šveicarijos žiniasklaidos komentarai. 17.30 spaudos konferencijoje pasirodžiusi Federalinė Taryba atrodė lyg išties būtų gavusi antausį ir dar kiek sumišusi, nežinanti kaip toliau elgtis. Spaudos konferencijoje kalbėję ministrai bei Prezidentas atsargiai rinko žodžius, aiškiai spinduliuodami neužtikrintumą – „o kaip bus toliau“. Nepaisant to, kad pastarųjų savaičių vyravusi bendra tendencija rodė, kad referendumas turi šansų nugalėti, vakarykštė spaudos konferencija aiškiai parodė, jog Šveicarijos Vyriausybė to nesitikėjo.

Kitaip atrodė SVP fronte. Visos Šveicarijos televizijos rodė triumfuojančius partiečius, net nebe santūriai šveicariškai džiūgaujančius, keliančius taures už jų sėkmę. Tai yra suprantama: šio referendumo sėkmė – didžiausia šios partijos nuo 1992 m.

Žiniasklaida pradėjo kelti klausimą – kad ir nedidele persvara, tačiau SVP nugalėjo. Viena įveikė visas kitas Šveicarijos partijas, Vyriausybę, Economiesuisse. O kas toliau? Šiandien Šveicarija pabudo tarsi iš slogaus sapno. „Dar ryt, mūsų firmos neturės problemų“- Economiesuisse Prezidentas Heinz Karrer santūriai pakomentavo referendumo rezultatus. Kaip ir Simonetta Somaruga, 2014 m. CH Viceprezidentė (taip pat ir Teisingumo ministrė) taip ir jis šį sprendimą vertina blaiviai: „Tauta apsisprendė, mums teks šį sprendimą įgyvendinti“. Kad šį sprendimą įgyvendinti teks, supranta ir Federalinė Taryba, ir Economiesuisse, tačiau abi šalys kelia ir klausimą – „kaip“. Vakar, iki vakaro Briuseliui tylint, Šveicarijos politikai vis kartojo – laukia ilgos ir sunkios derybos. Tačiau šiuo momentu visi supranta – yra begalės klausimų ir tik labai mažai atsakymų. SVP laimėjo, dalis tautos džiūgauja, kiti, suprantantys būsimas pasekmes, demonstruoja gatvėse, taip reikšdami savo nepasitenkinimą (prieš šį sprendimą didžiuosiuose CH miestuose vakar įvyko spontaniškos demonstracijos).

Į pagrindinius, imigrantams svarbiausius klausimus, užbėgdama Federalinė Taryba bandė atsakyti:

– jau čia gyvenantiems, turintiems leidimus, turėtų būti taikomos tam tikros privilegijos;

– konkrečių sprendimų priėmimui yra paliktas trejų metų laikotarpis;

– ateityje visi sprendimai dėl leidimų gyventi bei dirbti bus priimami Berne, centralizuotai, darbdavys nebetenka teisės pats spręsti;

– kol kas lieka galioti „Sutartis su darbdaviu yra pagrindinė sąlyga gauti leidimui gyventi Šveicarijoje“ principas.

Taigi, kol kas nėra paruošta jokių konkrečių, galutinių ir aiškių sprendimų.

„Pinigų šalis, baimės šalis“, „Šveicarai išprotėjo“-tai tik keletas švelnesnių antraščių tarptautinėje spaudoje. Viena jau šiandien galima pasakyti – įprasto šveicarams derybų kelio su ES nebėra. ES vakar vienu sakiniu aiškiai išsakė savo poziciją: „Laisvas asmenų judėjimas-yra arba TAIP, arba NE“.

Taigi, SVP nugalėjo. O dabar Federalinė Taryba, pasitelkusi visą įmanomą šveicarišką  diplomatiją Briuselyje, turės atlikti visą juodą darbą.

„Wolfgang Schäuble (Vokietijos Finansų ministras, CDU-Kriščionių demokratų partija) – mūsų didžiausias šansas ir koziris Briuselyje“- bando raminti didžiausias Šveicarijos dienraštis sunerimusiuosius.

Kitaip visą situaciją mato ir vertina  Šveicarijos CVP (Krikščionių liaudies partija) šefas Christophe Darbellay: „Šveicarijos Federalinė taryba turės ES paaiškinti ne tik šveicarų tautos sprendimą, bet ir kelius ir būdus, kaip tai bus įgyvendinta“.

CH Viceprezidentė Simonetta Somaruga žino, kad kelias bus labai nelengvas: „Kalbame ne tik apie sprendimą, bet, svarbiausia, apie jo įgyvendinimą. Tai-jau sistemos pasikeitimas su ženkliomis pasėkmėmis (teks keisti kai kuriuos Konstitucijos straipsnius). Mes ieškosime kuo greičiau dialogo su ES, stengsimės, kad būtų pasiektas kuo geresnis, abi šalis tenkinantis rezultatas“. Ir baigdama priduria: „Ir mes puikiai suprantame, kad būsimas rezultatas šiuo metu yra visiškai neprognozuojamas“.

Keisis imigracijos sistema

2014 m. vasario 9 d. šveicarai išreiškė savo nuomonę dėl vis didėjančios imigracijos. Nesvaria, 50.3 % balsų dauguma referendumas buvo priimtas.

Kaip šis priimtas referendumas paveiks lietuvius ar kitus imigrantus iš ES šalių, dar nėra žinoma. Federalinė Taryba paskelbė, jog jau CH dirbantys ir gyvenantys žmonės turėtų gauti tam tikras lengvatas. Tačiau klausimas kokias ir kas tai spręs pereinamuoju laikotarpiu kol kas liko neatsakytas (iki šiol darbdavio sprendimas buvo svariausias, priimtasis referendumas numato, jos pasikeitimai truks trejus metus ir po to, leidimų gyventi ir dirbti klausimas bus sprendžiamas centralizuotai, t.y. sostinėje Berne, o darbdavys ateityje praktiškai neturės jokios įtakos sprendimo priėmimui). Šios iniciatyvos išaiškinime, taip pat buvo aiškiai numatyta, jog ją priėmus, CH gali įvesti aukščiausias įmanomas kvotas. Federalinė Taryba savo ruožtu, kol kas negali paaiškinti, kokios bus tos „aukščiausios įmanomos“ kvotos. Taip pat referendumo iniciatoriai numatė klauzulę, jog kvotos turės būti pritaikomos CH poreikiams ir niekaip nekenkti CH ekonomikai. Jau dabar aišku, jog pragmatiškieji šveicarai kažkaip spręs šį klausimą savo naudai, tačiau nei Federalinė Taryba, nei „turtinguoju trumparegiu“ vadinamas Christoph Blocher (radikalus dešinysis, buvęs Federalinės tarybos narys, taip pat buvęs radikalios dešiniosios liaudies partijos vadas, vienas turtingiausių CH žmonių) gatavų receptų nepateikia.

Aišku tik tiek, kad Lietuvai bus taikomos tos pačios žaidimo taisyklės kaip ir kitoms ES-8 narėms. Ar tos taisyklės trejų metų laikotarpyje ES-8, ES-17 ir ES-2 suvienodės-Federalinė Taryba į tai atsakymo nedavė. Neoficialiais duomenimis, iki 2011 m.gegužės 1 d., prieš  įsigaliojant Laisvam asmenų judėjimui, Lietuva teišnaudodavo apie 60 % jiems skirtų kvotų leidimams gyventi ir dirbti.

Dėl sprendimų ir tolimesnių veiksmų

Šios iniciatyvos priėmimas reikalauja pačios sistemos pakeitimų, t.y. turės būti priimami ir pakeitimai Konstitucijoje. Šiuo metu Federalinė Taryba į klausimą: „Kaip greitai įsigalios pasikeitimai, kas nustatys kvotų dydžius“ atsako tik tiek, kad visi pasikeitimai bus „reguliuojami įstatymiškai, bus stengiamasi kuo greičiau Parlamentui pateikti siūlymus referendumo įgyvendinimui“ ir, kadangi referendumo priėmimas „reikalauja naujų derybų su ES, bus stengiamasi kuo greičiau (ateinančiomis savaitėmis) kalbėtis su ES“. Čia Federalinė Taryba nekalba apie jokius konkrečius terminus, pasiremdama į trejų metų laikotarpį.

Comments are closed.