Velykas prisimenant: Istorija apie Didįjį Šveicarijos Margutį…

2014_margutis1Yra tokia vaikiška dainelė: „Žiūrėk, mažyti! Gražiai dažyti / Velykų rytą margučiai ritas!„. Velykos atėjo ir praėjo, kas kiek netingėjo – tiek margučių primargino, daužydami stiprumą išbandė, ridendami savo taiklumą patikrino, o paridenti margučiai kartais gali net labai toli nuriedėti… Vienas toks didelis margutis iš Ciuricho nusirito iki pačios Lietuvos į Šiaulių rajone esantį Naisių kaimą!

Bet apie viską iš eilės…

Balandžio 27 dieną, Atvelykio sekmadienį, kuris senovės Lietuvoje buvo vadinamas “Vaikų velykėlėmis”,  darželyje “Pagrandukas” susirinkę maži ir didesni vaikučiai, tėvelių ir mamyčių padedami, numargino neregėto didumo – 2 metrų aukščio ir 1 metro pločio – kiaušinį: vieni plėšė popieriaus skiauteles ir kūrė iš jų dangų, antri karpė ir klijavo siūlus, kad šveicariškai – lietuviškas viščiukas būtų minkštas ir pūkuotas, kaip ir priklauso būti viščiukams, dar kiti spalvino bei lietuviškais raštais išmargino ne vieną šimtą mažų popierinių kiaušinėlių, iš kurių suklijavome didžiojo kiaušinio lukštą.

Žodžiu, darbo užteko visiems norintiems. Svarbiausia, kad darželyje buvo linksma, triukšminga ir smagu, o ir margutis išėjo net labai šaunus!

Šio didžiulio margučio nuotrauka nukeliavo į Lietuvą, į konkursą “Vaikų velykėlės”. Dabar visi, besidžiaugdami konkurso organizatorių atsiųstomis dovanomis (Naisių vasaros teatro muzikinio spektaklio vaikams, tėvams ir jų draugams ,,Pasaka apie obuolius ir kitus Obelių gyventojus“ DVD disku ir dar dviem lietuviškų dainelių CD) nekantriai laukiame konkurso rezultatų – gal mūsų Didysis Margutis ne be reikalo nuriedėjo tokį ilgą kelią iki Lietuvos?

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+Share on LinkedInEmail this to someonePrint this page

Komentavimo funkcija išjungta.