Baltijos šalių narystės EU ir NATO 10-mečio minėjimas Šveicarijoje

eu-10-m-zh-rotusej-f-gutzwiller-su-lt_-pedroja-nuotr2014 m. gegužės 3d. Ciuricho miesto Rotušėje šveicarų parlamentinė grupė PRO BALTIKUM, palaikant Lietuvos ir Estijos Garbės konsulatams, Latvijos Generaliniam Konsulatui, Europos Institutui prie Ciuricho universiteto ir visų Baltijos šalių tautinėms bendruomenėms, įvyko viešas Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO 10-mečio minėjimas.

Įvadinį pranešimą „Baltijos valstybių kelias iš priverstinio priklausymo TSRS į laisvanorišką narystę Europos Sąjungoje ir NATO“ pristatė PRO BALTIKUM įkūrėjas ir sekretorius p. Hans Graf. Savo kalboje jis pasidžiaugė, kad šios mažos šalys didele dalimi savo jėgomis prieš daugiau nei 20 metų nutraukusios inscenizuotą prisijungimą prie Sovietų Sąjungos ir išsivadavusios iš aneksijos, dabar išdidžiai žygiuoja senų Europos demokratinių ir teisinių valstybių draugijoje. Jis taip pat pabrėžė, kad Šveicarija, kaip ir JAV bei kitos valstybės niekad nepripažino Baltijos šalių inkorporacijos į TSRS.

Ponas Hans Graf, būdamas teisininku ir žurnalistu, gan detaliai nušvietė susirinkusiai auditorijai, kurioje buvo nemaža Ciuricho kantono politikų ir visuomenės veikėjų, Baltijos šalių istorijos vingius nuo Pirmojo pasaulinio karo iki šiandienos, primindamas Stalinio ir Hitlerio slaptąsias sutartis, deportacijas, partizaninį karą, „Sąjūdžio“ gimimą Lietuvoje ir „Liaudies frontą“ Latvijoje, Nepriklausomybių atstatymą, energetinę Maskvos blokadą ir sausio 13d. įvykius Lietuvoje, o taip pat sovietų kariuomenės išvedimą iš Baltijos valstybių. Pasauliui buvo aišku, kad po išsilaisvinimo Lietuva, Latvija ir Estija, esančios šalia Rusijos, pirmiausiai rūpinsis savo saugumu ir ekonomikos vystymu. Todėl įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO buvo geriausias pasirinkimas. Šveicarija nebūdama Europos Sąjungos šalis ne kart dvišaliais susitarimais parėmė Baltijos valstybes solidžiomis dotacijomis.

Geriau pažinti vieni kitus ir vystyti bendradarbiavimo ryšius su Baltijos šalimis Šveicarijoje jau 1991-ųjų pavasarį buvo įkurta parlamentinė grupė PRO BALTIKUM. Nuo tada buvo rūpinamasi ne tik abipusiais politiniais ryšiais, bet skatinami ir prekybiniai mainai. Atskiriant komercinę veiklą nuo politinės, pirmajį Nepriklausomybės dešimtmetį PRO BALTIKUM įkūrė Šveicarijos-Baltijos šalių verslo rūmus, kurie veikė iki Lietuva, Latvija ir Estija įsitvirtino europinėse verslo ir prekybos struktūrose.

Būtina paminėti, kad PRO BALTIKUM nuo pat įsikūrimo globoja ir padeda visų trijų Baltijos valstybių tautinėms bendruomenėms. Šveicarijos Lietuvių Bendruomenė labai vertina ir didžiuojasi ilgamete draugyste su PRO BALTIKUM sekretoriumi p. Hans Graf, kurio pagalbos ne kart siekėme ir sulaukėme, vykdant kultūrinius ir gerosios patirties perdavimo Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms projektus.

Antrą pranešimą šventiniame minėjime „Šveicarijos požiūris į NATO, Europos Sąjungą ir Baltijos valstybes“ pristatė Šveicarijos parlamento narys, Užsienio politikos komisijos pirmininkas, PRO BALTIKUM prezidentas Prof. Dr. Felix Gutzwiller. Savo pranešime prezidentas pabrėžė, kad šiandieninė padėtis Ukrainoje akivaizdžiai patvirtina, jog Baltijos šalių pasukimas Europos Sąjungos ir NATO priklausomybės keliu prieš 10 metų, buvo teisingas pasirinkimas. F. Gutzwiller nušvietė ir Šveicarijos, ne – ES šalies, tamprų bendradarbiavimą ir įvairių šalies struktūrų integraciją į Europos Sąjungos struktūrų sistemą. Jis taip pat išreiškė viltį, kad šių metų vasario 9d. referendumo išdavos, ribojančios Europos Sąjungos piliečių laisvą darbo jėgos judėjimą Šveicarijoje, nepakenks lig šiolei abipusei naudingam bendradarbiavimui ir bus surastos reikiamos priemonės ir būdai pasitikėjimui atstatyti.

Po minėjimo susirinkusieji dar gerą valandą bendravo Rotušės foje. Lietuvių, latvių ir estų tautinių bendruomenių atstovai, prisiminę sovietmečiu kartu švęstas nepriklausomybes šventes Šveicarijoje, aptarė bendrų projektų galimybes ir šalių Valstybės šimtmečio (2018m.) paminėjimų planus.

Šventiniame renginyje dalyvavo ir visų Baltijos valstybių ambasadoriai Šveicarijai: JE ambasadorius Gert Antsu (Estija/Briuselis), JE ambasadorius Edgars Skuja (Latvija/Viena), JE ambasadorius Dr. Jonas Rudalevičius (Lietuva/Bernas), kuriuos Ciuricho kantono valdžios atstovai po minėjimo pakvietė šventinių pietų.

Minėjime dalyvavo apie dvi dešimtis Šveicarijos Lietuvių Bendruomenės narių. Buvo prisiminta 2004-ųjų metų gegužės 1d., kai buvo švenčiama Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO šventė. Ilgai planuota, visų trijų Baltijos valstybių turėjusi būti bendra šventė neįvyko, bet lietuviai nenuleido rankų ir vieni Ciuricho kantono Sihlwald gamtos parke surengė didžiulę šventę, į kurią pakvietė ne tik latvius ir estus, bet ir visą būrį draugų šveicarų. Tada pirmą kartą su estais ir latviais su pasididžiavimu kabinome savo šalių vėliavas po Europos vėliava. O štai dabar, jau minime dešimtmetį…

Comments are closed.