Gintautas Bertašius: Istorinė atmintis

bertasius2Tęsiant Lietuvos – Šveicarijos sąsajų paieškas, savo naujojoje rubrikoje „Lietuvos valstybės 100-metis“ norime pakartoti jau prieš trejus metus skelbtą Garbės konsulo Tičino kantone Gintauto Bertašiaus išsamų straipsnį apie Nepriklausomybės akto signatarą dr. Jurgį Šaulį ir jo šeimą.

Kastanjolos (Castagnola) kapinėse Lugane šalia Dr. Jurgio Šaulio kapo šalimais palaidota ir jo antroji žmona Mafalda Salvatini-Šaulys. Mūsų istorijai labai brangus žymaus Nepriklausomos Lietuvos diplomato, valstybės veikėjo ir Nepriklausomybės akto signataro atminimas. Ne mažiau svarbu yra žinoti ir apie jį tuo metu supusią aplinką, jo artimuosius.

Lietuvos Respublikos Seimas š.m. balandžio 26 d. paskelbė 2018 metus – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais. Praėjo tik šimtas metų, tačiau jau esame prie tam tikros istorinės atminties išnykimo ribos. Dar vis randasi žmonių, kurie pažinojo to meto mūsų valstybės kūrėjus, kurie giminystės ar likimo dėka turėjo su jais sąlytį. Viena iš tokių asmenybių – žymi operos daininkė Mafalda Salvatini-Šaulys, jos sūnūs ir anūkai. Apie Rolfą Gerard jau rašiau ankščiau, o šiame straipsnyje noriu pristatyti pačią p. Mafaldą Salvatini.

Mafalda SalvatiniMafalda Salvatini gimė 1886 m. spalio 17 d. Italijos pietuose, netoli Neapolio, Italijos armijos karininko šeimoje. Mirus tėvams ji, visiška našlaitė, pateko į vaikų namus, o čia ją pastebėjo iš Prancūzijos atvykęs muzikos mokytojas. Paryžiuje atsiskleidė jos muzikinis talentas, ji studijavo pas tuo metu žymius operinio dainavimo mokytojus Pauline Viardot-Garcia,  Jean de Reszke, Julius Lieban.

Salvatini profesionalus debiutas įvyko 1908 m. Berlyno Nacionalinėje Operoje kur jai teko atsakingas Aidos vaidmuo Giuseppe Verdi operoje. Salvatini dainavo kartu su Enrico Caruso.  Sėkmingas debiutas jai garantavo daug europinių gastrolių ir svarbių rolių Berlyno, Belgijos, Prancūzijos, Austrijos operose. Ji nuo 1908 iki 1932 m. – pagrindinis Berlyno Nacionalinės Operos sopranas.

Jei profesionalioje aplinkoje Mafaldai Salvatini sekėsi puikiai, tai jos asmenis gyvenimas klostėsi sudėtingiau. Jos pirmasis vyras Walter Gérard – mokslininkas, išradėjas ir prancūzų hugenotas. Su juo Salvatini susilaukė dviejų sūnų – Rolf Gérard (vėliau žymus operos kostiumų dizaineris) ir Charles E. (Horst) Gérard.  Sklido paskalos apie jos nesantuokinius ryšius su Adolphus Frederick VI, Magdeburgo didžiuoju kunigaikščiu. Didysis kunigaikštis 1918 m. nusižudė, vėliau Mafalda Salvatini išsiskyrė. Kiek šios paskalos turi pagrindo, sunku pasakyti, tačiau jos sūnus Rolf Gérard jas kategoriškai neigė.

30-tųjų pradžioje į valdžią Vokietijoje atėjus naciams, keitėsi ne tik vidaus ir užsienio politika, bet ir meniniai tuometinės visuomenės skoniai. 1932 m. Mafalda Salvatini palieka opera, baigėsi jos šlovinga karjera Berlyno Nacionalinėje Operoje. Tokiu metu ir susipynė dviejų žmonių likimai – 1933 m. dr. Jurgis Šaulys ir p. Mafalda Salvatini susituokė. Apie tai rašė ne tik Europos, bet ir viso pasaulio laikraščiai. Pvz. ispanų leidinyje „A B C Madrid“ 1933 metų rugsėjo 20 d. spausdinamas toks skelbimas:

Informaciones musicales
———
Se ha casado Mafalda  Salvatini
Berlin 19, 8 noche. La  cẽlebre  cantan –
te  Mafalda Salvatini, de la Opera Nacional
de Berlis,   ha contraido nupcias hoy con el
ministro de  Lituania en Berlin, Sr.  Saulys
Mafalda Salvatini es originaria de Napo-
les y  ha declarado  que  renuncia,  per aho-
ra, al teatro

Singapūro leidinys „The Straits Times” 1933 metų rugsėjo 22 d. pranešė apie vestuves, kad jos įvyko Charlotenbouge ir kad po vestuvių pora praleis medaus mėnesį Italijoje. Taip pat nurodoma, kad Mafalda Salvatini nutarė galutinai nutraukti savo dainininkės karjerą.

jurgis saulysTuo metu Dr. Jurgis Šaulys jau dveji metai ėjo LR Ambasadoriaus pareigas Berlyne.  Tiek Berlyne ( iki 1938 m), tiek Varšuvoje ( 1938-1939 m), tiek Šveicarijoje Mafalda visada buvo šalia savo vyro. Kartu jie pragyveno 15 metų iki dr. Jurgio Šaulio mirties 1948 m. Abu pasižymėjo savo aiškiai išreikšta asmenine antinacistine pozicija. Gal tai ir paskatino ją įsigyti namą Suviglianoje (dabar Luganas), neutralioje Šveicarijoje. Be to abu puikiai kalbėjo tiek vokiškai, tiek itališkai, tiek prancūziškai. Karo metu tai labai pasitarnavo Lietuvos diplomatijai. Dr. Šaulys nenuomavo buto Berne, tačiau nuolat gyveno Lugane, reguliariai  lankydamasis Berne. Savo vizitų metu dažniausiai apsistodavo pasiuntinybės patalpose. Tai leido Lietuvos diplomatijai egzilyje sutaupyti pinigų.

P. Salvatini mirė 1971 birželio 13 d. ir buvo palaidota šalia savo vyro dr. Jurgio Šaulio. Jų amžino poilsio vieta tapo Kastanjolos kapinėse esantis kolumbariumas.  Kaip teigė Roflas Gerard, šią vietą pasirinko dr. Jurgis Šaulys. Visai šalia kapinių randasi Šv. Jurgio bažnytėlė, kurioje religinga pora dažnai lankydavosi.

kastanjola

2012 m. pradžioje į Garbės konsulatą Lugane kreipėsi Mafaldos Salvatini anūkas p. Aleksander Gerard (Charles Gerard sūnus). Jis padėkojo už prižiūrimą jo senelės kapą  ir paminėjo, kad galėtų perduoti iš šeimos archyvo keletą nuotraukų vienam iš Lietuvos muziejų. Nukreipiau jį į Lietuvos Nacionalinio muziejaus Signatarų namus. Ten laikoma, sisteminama ir pristatoma visuomenei istorinė medžiaga apie visus Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarus. Birželio mėnesį p. Alexander Gérard atvyko į Vilnių ir perdavė 20 nuotraukų. Jos istoriškai labai svarbios – 7 iš jų Lietuvos Respublikos ambasados Berlyne interjero nuotraukos, o likusios 13 – iš asmenio dr. Jurgio Šaulio ir Mafaldos Salvatini asmeninio gyvenimo. Turiu progą pristatyti dvi iš jų. Jos spaudoje publikuojamos pirmą kartą.

Dr. Jurgis Šalys labai mėgo pasivaikščiojimus. Vienas iš mėgiamų maršrutų – Monte Bre kalnas, kurio įkalnėje ir gyveno Šauliai. Dažnai kartu pasivaikščioti su juo tekdavo atvykusiems į svečius Lietuvos diplomatams ir Mafaldos sūnums Rolfui ir Charles, kai po karo jie atvykdavo aplankyti mamos ir patėvio. Sūnūs su savo mama palaikė labai šiltus santykius, Rolfas savo prisiminimuose visada ją vadino „mammina“. Taip pat puikus santykiai buvo ir tarp dr. Šaulio ir jo žmonos vaikų.

SAULYS,SALVATINI,CHARLES-GERARD-LUGANO-MONTE-BRE-KALNUOSE
Nuotraukoje ( iš dešinės į kairę) – dr.Jurgis Šaulys, Mafalda Salvatini, jos sūnus Charles Gerard. Panašu, kad nuotrauka daryta Lugane po karo pasivaikščiojimų į Monte Bre kalną metu. (Nuotrauka – Lietuvos Nacionalinio muziejaus nuosavybė, saugoma Signatarų namuose, Vilniuje).

Karo metu ir po karo Lugano miestas tapo labai svarbiu politinių bėglių centru. Čia nuolatinai ar laikinai gyveno pasitraukę iš Italijos, Austrijos, Vokietijos įvairūs svarbūs politiniai antifašistiniai veikėjai. Daugelis iš jų buvo asmeniškai gerai pažįstami su dr. Jurgiu Šauliu ir/arba Mafalda Salvatini. Karo ir pokario metu Jurgio ir Mafaldos namai buvo tapę savotiška Lietuvos ambasada, kur rinkdavosi pasitarimams mūsų diplomatai – St. Lozoraitis, E. Turauskas, A. Gerutis. Nuolatinis svečias šiuose namuose buvo ir prelatas K.S. Šaulys t.p. Neprikausomybės akto signataras. Lugano mieste vyko susitikimai ir su VLIK-o atstovais.

Paskutinis svečias šiose namuose dar esant gyvam dr. Šauliui buvo prelatas K.S. Šaulys, 1948 m. spalio 17 d. užėjęs atsigerti arbatos. Beje, tą dieną buvo Mafaldos Salvatini 60-ties metų jubiliejus. Paskutinis diplomatas apsilankęs pas dr. Šaulį –  Stasys Lozoraitis, kuris iš Lugano į Romą išvyko rugsėjo 16 d. Abu diplomatai buvo nutarę susitikti spalio pradžioje ir vykti į Tiubingeną į derybas su VLIK-u, bet šiems planams sutrukdė netikėta dr. Jurgio Šaulio mirtis 1948 m. spalio 18 d.

Lugane gyvenančio prof. E. Agustoni pastangomis buvo tiksliai identifikuotas sklypas, kuris priklausė Mafaldai Salvatini ir jame puikavosi „Villa Mafalda“. Deja, šis sklypas Salvatini-Gerard šeimos palikuonių buvo parduotas ir šiandien priklauso privačiam asmeniui. „Villa Mafalda“ pėdsakų neliko, jos vietoje išaugo naujas namas, kuris neturi jokių sąsajų su mums svarbiu paėjusiu paskutinio karo ir pokario istoriniu laikotarpiu.

2012 liepos 15 d., Luganas, Šveicarija

Straipsnio autorius – Gintautas Bertašius, LR Garbės konsulas Šveicarijoje, Tičino kantone.

Straipsnyje panaudota informacija iš Lietuvos Nacionaliniame muziejuje saugomų dr. Jurgio Šaulio dienoraščių.

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+Share on LinkedInEmail this to someonePrint this page

Komentavimo funkcija išjungta.