Dviejų lietuvių pagerbimo ir įamžinimo renginys virto didele Lietuvių kultūros diena Leysin‘e

Dianos Brunner nuotr.Birželio 28 d. Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariai, drauge su svečiais tautiečiais iš Lietuvos ir Švedijos, surengė kultūros dieną „Lietuviai Leysine“. Ji vyko, bendradarbiaujant su „American school in Switzerland“ ir Leysin’o savivaldybės kultūros komisija.

Pirmieji bendradarbiavimo žingsniai pradėti dar 2011 metais, kai Šveicarijos lietuvių bendruomenė, atsiliepdama į Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų skatinimą pagerbti tautiečius, amžinai pasilikusius Šveicarijos žemėje, pradėjo domėtis šio projekto įgyvendinimo aplinkybėmis ir galimybėmis.

Išvykę gydytis, namo nebesugrįžo

Skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis sužinojome apie lietuvių filosofo Ramūno Bytauto (1886-1915) ir tapytojo Antano Samuolio (1899-1942) likimus ir jų lemtį Šveicarijoje.

Jie abu atvyko gydytis į vienas garsiausių tuo metu tuberkuliozės sanatorijas prancūziškos Šveicarijos kalnuose, tikėdamiesi pasveikti. Deja, jų liga buvo negrįžtamai pažengusi, kad įvyktų stebuklas.

Ramūnas Bytautas mirė Pirmojo pasaulinio karo metais, o Antanas Samuolis – per Antrąjį pasaulinį karą. Tai greičiausiai ir nulėmė, kad jų kūnai nebuvo susigrąžinti į Lietuvą, o užėjus sovietams ir nusileidus „geležinei uždangai“, tai padaryti tapo visai nebeįmanoma.

Atminimo įamžinimas su kliūtimis

Susipažinę su šiais Lietuvai savo gyvenimais ir veikla nusipelniusiais žmonėmis, pabendravę su Lietuvoje jų atminimą garsinančiais kultūros ir visuomenės veikėjais, negalėjome neatsiliepti į jų raginimą pagerbti ir pažymėti šių lietuvių tautos šviesuolių paskutinę poilsio vietą.

Tai padaryti nebuvo lengva užduotis. Pagal Šveicarijos įstatymus kapai naikinami po 25-30 metų, ypač neprižiūrimi, todėl lietuvių kapų neliko nei žymės. O ir šiandieninis šveicarų požiūris į mirtį bei polinkis laidotis į bendrus kapus, įrašant į ilgą eilę tik vardą, pavardę, gimimo ir mirimo datas, sunkino mūsų bandymus paiškinti, kodėl lietuviams yra svarbu turėti paskutinės poilsio vietos atžymą – vietą, prie kurios galėtume uždegti Vėlinių žvakutę. Ir ne tik. Kad galėtume atiduoti tinkamą pagarbą tautos šviesuoliams, mūsų valstybės pamatų grindėjams ir kultūros kūrėjams bei skleidėjams.

Norėdami gauti Leysin’o savivaldybės leidimą atminimo lentelių pakabinimui, turėjome paisyti reikalavimo, kad lentelės, kabančios ant akmeninės kapinių sienos, derėtų ir neišsiskirtų. Vis tik šiose kapinėse palaidoti šimtai, jei ne tūkstančiai, viltį pagyti praradę turbekuliozininkai iš viso pasaulio. Kas bus, jei jų visų giminės, artimieji ar gerbėjai kreipsis tokiu prašymu, kaip Šveicarijos lietuvių bendruomenė.

Padėka – lietuvių kultūros dienos forma

Bendraujant su Leysin‘o savivaldybe, projekto partneriais, gaunant finansinę paramą, didžiule pagalbininke tapo Leysin‘o visuomenininkė ir istorikė p. Véronique Bernard.

Atsidėkodami Šveicarijos lietuviai nutarė Leysin’o žmonėms surengti lietuvių kultūros dieną, pristatyti gyvąją Lietuvos kultūrą, liaudies muziką, tautinius šokius, pakviesti paragauti lietuviško šakočio, alaus ir juodos ruginės duonos.

Šiai idėjai įgyvendinti pasikvietėme senus draugus – Stokholmo lietuvių šokių kolektyvą „Baltija“ (vadovė Jurga Laurenčikienė) ir iš Vilniaus atvykusius Joninių šventei šaunius kapelos „Ratilai“ muzikantus (vadovas Darius Mockevičius). Prieš koncertą buvo atidaryta dviejų menininkų iš Kauno – Gintauto Vaičiaus ir Evos Pohlke – tapybos ir fotografijų paroda, skirta Antano Samuolio atminimui.

Jungtinėmis lietuvių, gyvenančių skirtinguose kraštuose, pastangomis buvo pristatyti „Lietuviai Leysin‘e“ – buvę ir esantys šioje šalyje. Ir neabejojame Lietuvos ambasados Berne atstovo Dariaus Nevulio žodžiais, pasakytais renginio sveikinimo kalboje, jog Leysin’as jau yra Lietuvos atmintyje, ir kad nuo šiol galbūt Lietuva irgi atsiras Leysin‘o žmonių sąmonėje.

Ačiū visiems rėmėjams ir pagalbininkams

Džiugu paminėti, kad šis didelis ir reikšmingas projektas buvo įgyvendintas su maža Leysin‘o kultūros komisijos finansine parama, ŠLB narių pastangomis ir lėšomis.

Nuoširdžiai dėkojame Zitai Kuck, Fasler ir Caspersen šeimoms už nakvynę ir viešnagę savo namuose „Baltijos“ kolektyvo šokėjams, Laimai ir Virgilijui Tikuišiams už nuostabias vaišes (pagamintas ir sponsoriautas) mūsų svečiams muzikantams ir šokėjams bei Jes Caspersen už finansinę paramą atminimo lentelių gamybai ir pritvirtinimui.

Taip pat didžiulis dėkingumas Vilmai Kinčiūtei-Kern, Sauliui Damčikui, Dianai Brunner, Dainorai Küng, Linai ir Ramūnui Beniuliams, prisidėjusiems prie renginio paruošimo, vedimo ir sėkmės.

Straipsnio autorė Jūratė Caspersen

Pajusti šventės nuotaiką galite peržiūrėję Virgilijaus Tikuišio sukurtą video filmuką bei Dianos Brunner nuotraukas:

 

Comments are closed.