Kategorijos archyvas: Lietuviški simboliai

Kalėdinis susitikimas Berne – jau šį šeštadienį!

Gruodžio 9 d. 13 val. Šveicarijos lietuvių bendruomenė maloniai kviečia į Kalėdinį susitikimą Berne, skirtą akcijai «Išsaugokime Fribūro universiteto studentų draugijos „Lituania“ vėliavą». Toliau

Vainiko simbolis

vainikasJau ne už ilgo švęsime gražiausią vasaros, o gal ir visų metų šventę – Rasas/Jonines. Šoksime, dainuosime, kūrensime laužus, pinsime vainikus.

Toliau

Saulė

redos-ratasGyvenimo ratas nenumaldomai sukasi:  ir vėl sulaukėme pavasario. Pavasario šventės – Lygė, Verba, Velykos, Jorė – tai džiaugsmo, išreiškiamo sukantis, šokant ar supantis, šventės. Ši dinamika mene vaizduojama ratais, koncentriniais apskritimais, vainikais, svastikomis.

Toliau

Žirgas

jaunas-menulis-balciuno-nuotrDidžiojoje mūsų krašto dalyje sausio 25-oji nuo seno yra vadinama viduržiemiu arba pusiaužiemiu. Pusiaužiemyje vykusį, “Kumeliuko krikštynomis“ vadintą pasilinksminimą A.J.Greimas buvo linkęs laikyti pirmojo Naujųjų metų jauno Mėnulio pagerbimo švente.

Toliau

Ąžuolas

azuolasŠtai ir sulaukėme ilgai lauktos gegužės, kai viskas aplink žydi, kvepia, žaliuoja, gegutė kukuoja, o ore tiesiog tvyro meilė ir pavasariškas svaigulys. Kaip tik tinkamas metas pasilinksminimams – gegužinėms, kai kur dar vadinamomis „majavomis“. Iš senų žmonių pasakojimų žinome, kad gegužinių švęsti žmonės dažniausiai rinkdavosi pagal seną tradiciją – prie ąžuolo.

Toliau

Elnias

elnias

„Atbėgo elnias, devyniaragis,
Oi, Kalėda, devyniaragis…“
(iš lietuvių liaudies dainos)

ELNIAS dėl kasmet naujai ataugančių ragų daugelyje kultūrų lyginamas su gyvybės medžiu, simbolizuojančiu mirtį ir naujo gyvenimo atsiradimą.

Toliau