Knygos klubas klaidžiojo po Stockholmą

Paskutinį gegužės savaitgalį Ciuricho knygos klubas šventė penkiolikos metų sukaktį Švedijos sostinėje.

Šiai idėjai davė pradžią jau antrasis Švedijos lietuvių liaudies šokių ansamblio „Baltija“ apsilankymas Šveicarijoje. 2015 m. jie kūrė Joninių nuotaiką Lozanoje, šoko kalnų miestuke Leysin vykusiose lietuvių kultūros dienose, skirtose A. Samuoliui ir R. Bytautui atminti bei susidraugavo su Šveicarijos lietuviais. Tad beliko surasti daugumai palankiausią datą ir leistis į nuotykį.

Tris dienas smagiai klaidžiojusios po Šiaurės Venecija vadinamą miestą, dešimtis klubiečių ir joms prijaučiančių pasisėmė genialių idėjų ir išmoko svarbių pamokėlių.

Visų pirma, ieškojome kultūrinių panašumų ir radome: cepelinus su kiaulienos ar grybų įdarais, keptą silkę, juodą su anyžiaus prieskoniu, nepaprastai gardžią duoną Kavring ir netgi panašų šventąjį. Švedijos globėjas Šv. Erikas XII amžiuje,  mojuodamas kardu nešė suomiams krikščionybę ir neteko galvos už perdėtą uolumą. Kažką panašaus jau esame girdėję Lietuvos istorijoje. Bet švedai šį faktą įprasmino ypatingai: prestižiškiausioje sostinės vietoje – auksinėje Rotušės salėje – pavaizdavo jį begalvį.

O gal tai buvo ir tiesiog kūrėjo klaida, nes klysti ir paklysti Stockholme – natūraliausias dalykas. Net jei spalvingame ir jaukiame Gamla Stane (senamiestyje) paklysti įmanoma tik mažučių parduotuvėlių asortimento labirintuose.

Neįkainojama patirtimi tapo apsilankymas Vasa muziejuje. Rekonstruotas XVII amžiaus karališkasis karo laivas užgniaužia kvapą net ir tiems, kurie šiaip nesidomi laivyba. O jo istorija vėlgi parodo klaidų prasmę: jei jis nebūtų nuskendęs per pačią pirmąją savo išplaukimo iš uosto valandą ir 333 metus patikimai dugno dumblo saugomas, šiandien negalėtume grožėtis 95 % autentišku, nepaprasto grožio laivu.

Net ir mėlynoji salė, kurioje kiekvieną gruodį  švenčia Nobelio premijos laureatai, visai ne mėlyna, o raudona. Ir mes puikiai supratome, kodėl vietoj planuotų mėlynų sienų pasirinktas sendintas, raudonas mūras. Nes dalinamės su švedais kolektyvine atmintimi grožio suvokimui. Mes irgi nedažytume mėlynai Trakų pilies.

Didžių vyrų padarytų klaidų virtinę žaviai atsveria moteriška įtaka, pasireiškianti praktiškumu ir detalių apgalvojimu. Čia net žymiausi architektai tariasi su savo žmonomis, kad sukurtų tobulus laiptus: plačius, kad lengvai tilptų ir didelio dydžio pėda, neaukštus (vos 13 cm) ir su nuolydžiu į vidinę pusę, kad būtų lengva eiti, avint aukštakulnius batelius.

Stockholmiečiai savo miestą įsivaizduoja švelniai laikomą raumeningos ir trykštančios vyriška jėga švedų mergelės skreite. Greičiausiai todėl, kad Lietuva – mažutė, ją išlaikyti pakanka M.K.Čiurlionio karalių delnų.

Švedai didžiuojasi savo turtinga istorija ir netgi salė, kurioje posėdžiauja Taryba, primena vikingų laikų trobą. Kai posėdžiaujantys pavargsta nuo įtampos, pakelia akis į lubas, išpieštas kaip senoviškos trobos anga, išleidžianti dūmus, ir vėl prisipildo širdis vikingų stiprybės.

Be abejonės, tai – karalių ir populiariosios muzikos miestas. Karalių rūmuose, „Abba” muziejuje, ar Eurovizijai skirtoje muziejaus dalyje – visur mirga ir skamba  ritualiniai pasirodymai. Besikeičiančių sargybinių ar Abbos halogramų scenoje. Spindi šventiniai rūbai, karališki apsiaustai ar ekspresyvūs sceniniai kostiumai, karūnos ar išmoningi galvos apdangalai. Ir žinoma, džiugiai klega minios gerbėjų.

O jokiame populiariame turisto vadove neminimas, Djurgardeno saloje netoli švediškų Rumšiškių parko įsikūręs, Spirito muziejus atveria viešą švedų paslaptį: ypač artimą ryšį su alkoholiu. Bet ši istorija turi laimingą pabaigą. Prieš keliolika metų įvedus draudimą prekiauti alkoholiu nuo 18 valandos, tauta pakilo iš liūno. O emigrantai, prieš juos priimant, greičiausiai prevenciniais tikslais siunčiami į šio muziejaus pagirių kambarį, kur sunku išbūti net ir penkias minutes.

Viešnagę Stockholme užbaigė smagus vakaras su Švedijos lietuviais pas svetingus šokių ansamblio „Baltija“ vadovus Jurgą ir Evaldą Laurenčikus.

O kur gi knygos? Kuo kelionė susijusi su klubo veikla? Atsakymas paprastas: mes plečiam horizontus. Ir tai – jokia klaida.

PASIDALINK

Close Search Window