Praėjus šauniai šventei vasario 22 d., norisi pasidalinti įspūdžiais su tais, kurie šiemet joje dalyvavo. Šventės organizatoriai net sukluso, kai registracijų į šventę skaičius, nežiūrint, kad ji vyko per mokyklų atostogas ir „Fasnacht“ karnavalo sezono metu, neperšoko net 60. Dar to nebūta.
Paprastai meninė dalis lėmia didesnę ar mažesnę Vasario 16-osios šventės sėkmę. Tai kas nutiko šiemet? Per daug „užsūdėme“? Per daug lietuvybės, tautinių elementų?
Nėra spektaklio, šokių, koncerto, nėra pramogos – bus nuobodu! Taip galėjo pasirodyti skaitant kvietimą į kasmetinį renginį, kur meninė dalis šiemet buvo įvardinta kaip Lietuvių kalbos dienų šventė. Ją sudarė trys dalys: Lietuvių kalbos viktorina – protmūšis, parodos „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“ pristatymas ir paroda-konkursas „O širdyje gražiausios spalvos trys…“. Po to, dar buvo siūloma kartu žiūrėti Vytauto V. Landsbergio filmą „Vanago portretas“, skirtą partizanų vado Adolfo Ramanausko -Vanago atminimui. Filmui pristatyti pasikvietėme pagrindinio vaidmens atlikėją Mantą Petravičių.
Priedui, renginio organizatoriai paprašė svečių ateiti į šventę apsirengus viena iš Trispalvės spalvų. Čia ir galėjo kai kam būti tas „paskutinis lašas“…
O buvo taip…
Lietuvių kalbos dienų šventė prasidėjo Lietuvių kalbos viktorina – protmūšiu. Ji Šveicarijoje vyko jau trečią kartą, bet pirmus du kartus protmūšyje varžėsi tik Šveicarijos lietuvių jaunimas. Čia savo Lietuvių kalbos, kultūros ir istorijos žinias patikrinti galėjo visi. Viktorinoje dalyvavo 25 dalyviai susiskirstę į keturias komandas. Beveik kiekvienas atskiras stalas ir sudarė komandą. Viktoriną vedė Dominyka Jusevičiutė, patirtį protmūšių organizavime turinti Jaunimo klubo vadovė. Kiekvienas klausimas su iliustracija buvo rodomas ekrane, o dalyviai teisingą atsakymą turėjo pažymėti ar parašyti atsakymų lapelyje. Surinkus atsakymus, dar kartą buvo pakartoti klausimai ir aptarti atsakymai, tada suvesti rezultatai. Viktorinos nugalėtojais tapo „Žalgirio“ komanda, įveikusi „Gintarėlių“, „Tičino“ ir „Trys kartos“ komandas. Viktorinos klausimai nebuvo labai lengvi, nes nebuvo nei vienos komandos, atsakiusios į visus klausimus teisingai. Visi viktorinos dalyviai buvo apdovanoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) bei ŠLB įsteigtais vertingais prizais ir VLKK PADĖKOS raštais už aktyvų dalyvavimą Lietuvių kalbos dienų renginiuose.
Antra Lietuvių kalbos dienų šventės dalis buvo Lietuvių kalbos instituto edukacinės parodos “Paliesk lietuvių kalbą rankomis” pristatymas. Didžiąją ekspozicijos dalį iš Vilniaus atskraidino parodos koordinatorė Dovilė Bielevičiūtė, kuri ir pristatė parodą pirma mūsų mažiesiems, o po to ir suaugusiems. Paroda žaismingai pateikė svarbiausius lituanistikos ir kalbotyros pasiekimus, supažindino su lietuvių kalbos istorija, atskleidė jos išskirtinumą ir vietą pasaulio kalbų kontekste. Interaktyvius eksponatus buvo galima paliesti, dėlioti kaip dėlionę, abėcėlės raidžių kaladėlėmis atspausti savo vardą, magnetiniame žemėlapyje matyti, kokius žodžius lietuviai paskolino kitoms kalboms. Eksponatai – žaismingi, šviečiantys ir įvairių formų. Iškalbingas “medis”, ant kurio “vaisių” užrašyti jau mirusių kalbų pavadinimai. Prie parodos buvo galima sugrįžti visą dieną, nes ją eksponavome šventės salėje. Interaktyviąją dalį papildė penki pastatomi stendai su išsamesne informacija, pasakojančia apie kiekvieną eksponatą lietuvių ir anglų kalbomis.
Trečioji meninės programos dalis – paroda-konkursas “O širdyje gražiausios spalvos trys…”. Svečiai į šventę buvo paprašyti atsinešti trijų spalvų – geltonos, žalios ir raudonos – išradingiausią derinį. Tai galėjo būti mezginys, papuošalas, meno dirbinys, piešinys, patiekalas ir pan. Paroda sulaukė labai įdomių eksponatų. Šventės dalyvių komisija išrinko originaliausius ir jų autoriai buvo apdovanoti ŠLB prizais bei Agnės Erickson sukurtais PADĖKOS raštais. Dr. Algimanto Gegecko mintis buvo pripažinta originaliausia. Jo viršutinėje švarko kišenėje buvo įsegti trys (geltona-žalia-raudona) tušinukai. Meniškiausiu eksponatu pripažinta Agnės Erickson ir Sigutės Bechtold popierinė Trispalvės gėlė. O išskirtinio kūrinio prizą laimėjo devynmetė Rūtelė Dranevičiūtė, iš popieriaus išlankščiusi miniatiūrinį pianiną ir jį nuspalvinusi trispalvės spalvomis.
Šventės metu vaikams buvo pasiūlyta atskira programa Mažojoje salėje. Kol jų tėveliai aptarinėjo bendruomenės reikalus visuotiniame susirinkime, jiems viešnia, parodos koordinatorė Dovilė Bielevičiūtė žaismingai ir interaktyviai pristatė parodą „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“. Po to mažieji ėmėsi piešti piešinius trimis spalvomis parodai – konkursui „O širdyje gražiausios spalvos trys…“, rinkosi ir dalijosi paaukotas vaikiškas knygeles ir prizus.
Po desertų stalo, mūsų programoje dar buvo Vytauto V. Landsbergio filmo “Vanago portretas” peržiūra. Tik šių metų sausio mėnesį Lietuvos kino teatruose pristatyta premjera atkeliavo pas mus su pagrindinio vaidmens atlikėju Mantu Petravičiumi. Po trumpos jo įžangos, pasinėrėme į partizanų vado dienoraščio ištraukas, liudininkų pasakojimus, praeities ir dabarties sąsajas, į akistatą su savo skaudžia istorija.
Filmas išties paveikus. Niekas salėje nedrįso nutraukti tylos ne tik po paskutinio filmo kadro, bet ir po visų kūrybinės grupės ir rėmėjų finalinių titrų. Daugelis iš lietuvių spaudos žinojome apie povandenines sroves, tekėjusias šio filmo kūrimo metu, tad turėjome svečiui daug klausimų. I visus juos buvo atsakyta, taip kaip ir pasidalinta daugeliu filme nematomų kūrybinio proceso akimirkų.
Visa tai, kas vyko ŠLB Vasario 16-osios šventėje, susišaukė su Ambasadoriaus Andriaus Krivo mintimi, išreikšta sveikinimo kalboje, kad turime tiek daug savo kultūroje ir istorijoje kuo galime ir turime didžiuotis. Ir tai mums kartais primena net svetimtaučiai.
Po tokios Vasario 16-osios šventės meninės programos išties pasijautėme arčiau savo šaknų, savo kalbos ir kultūros. Kokia gi kita proga galėtume tai pagrįstai daryti, jei ne savo šalies Nepriklausomybės dienos šventėje?
Jūratė Caspersen
J. Caspersen nuotraukos iš renginio:
