1930.05.24 – 2021.02.08
Sulaukusi garbingo 90-jo gimtadienio, vasario 8 d. savo žemišką kelionę baigė Šveicarijos lietuvių bendruomenės Garbės narė Aldona Statkutė.
Tai neeilinio likimo žmogus – atvežta 9-metė mergaitė į sanatoriją gydytis, ji pasiliko Šveicarijoje visam gyvenimui. Prasidėjęs Antras pasaulinis karas atskyrė Aldutę nuo jos šeimos. Ji čia augo našlaite ir niekad nebematė į Sibirą išvežtų savo tėvų. Šveicarijos vaikų namuose ji užmiršo lietuvių kalbą, bet žinojo, kad turi dvi jaunesnias seseris.
Jau suaugusią, jos lietuviškas vardas atvedė Aldoną pas Šveicarijos lietuvius. Nuo tada ji nebesijautė viena. Palengva susigrąžino lietuvių kalbą ir tapatybę.
Našlaitei nebuvo galimybių mokytis, bet ji laisvai kalbėjo penkiomis kalbomis, jos begalinis gerumas, paslaugumas ir nuoširdumas buvo dalijamas vaikų namų globotiniams ir dviems šveicarų gydytojų šeimoms, kurios tapo jos artimaisiais ir rūpinosi ja iki paskutinės dienos.
Aldona per Raudonąjį Kryžių susiradusi savo seseris, jas pirmą kartą aplankė Lietuvoje 1973 metais. Po to dažnai lankėsi gimtinėje, bet liko gyventi Šveicarijoje.
Prieš beveik dešimtmetį, likimas pasiuntė jai dar vieną išbandymą – greit prastėjanti klausa netruko atskirti ją nuo taip mėgstamo muzikos pasaulio, o vėliau ir nuo žmonių. Paskutiniais metais Aldona Statkutė gyveno Adelbodeno senelių globos namuose.
Iki pat paskutinės dienos, Aldona išliko šviesaus mąstymo, geros atminties ir visad pakilios nuotaikos. Nors klausimus skaitydavo nuo popieriaus su padidinamuoju stiklu, atsakydavo į juos gražia lietuviška kalba. Ji labai vertino tautiečius Šveicarijoje, buvo be galo dėkinga už viešnages ir lietuviškas knygas.
Atsisveikinimas su Aldona Statkute vyks vasario 18 d. 14.00 val. Adelbodeno katalikų bažnyčioje.
Amžinojo poilsio, pačios noru, velionės palaikai sugrįš į gimtąją Lietuvą.