Pagaliau atkentėjome prailgusią žiemą ir galime vėl džiaugtis išsiilgtu pavasariu.
Vėl mėgaujamės kol kas dar švelniais saulės spinduliais, grožimės pavasario gėlių spalvomis, klausomės varnėnų švilpavimo… Dienos vis ilgėja, rytais jau šviesu, ir nebe taip sunku keltis į mokykla ar į darbą…
Kovo 20-21 d. diena susilygina su naktimi – šis reiškinys vadinamas lygiadieniu arba lyge. Nuo šiol prasideda astronominis pavasaris, o kartu su juo – nemažai švenčių: Verba, Velykos, Jorė. Jų šventimas yra panašus – pagerbiantis gamtos pabudimą ir prisikėlimą.
Senovės lietuviai tikėjo, kad jei lygiadienio rytą išsimaudysi upėje, tekančioje iš rytų, visus metus būsi sveikas. Toks paprotys praustis rytą bei tyro vandens pagerbimas užfiksuotas ir Velykų šventės metu, todėl tikėtina, kad kažkada Velykos buvo švenčiamos per pavasario lygiadienį.
Lygiadienio šventėje dainuojamos pavasarinės dainos, supamasi supynėmis (supimosi veiksmas skatina augimą), lankomi šaltiniai, prausiamasi jų vandeniu.