Šiemet Lietuviško ąžuoliuko palaistymo šventė Yverdone iš rugsėjo mėnesio buvo atkelta į birželio 1 d. 2020 m pasodintas ąžuoliukas jau gerokai išstypęs virš mūsų galvų. Nors jo lapeliai geltoni (gal
Gruodžio 9 d. 13 val. Šveicarijos lietuvių bendruomenė maloniai kviečia į Kalėdinį susitikimą Berne, skirtą akcijai «Išsaugokime Fribūro universiteto studentų draugijos „Lituania“ vėliavą».
Jau ne už ilgo švęsime gražiausią vasaros, o gal ir visų metų šventę – Rasas/Jonines. Šoksime, dainuosime, kūrensime laužus, pinsime vainikus.
Gyvenimo ratas nenumaldomai sukasi: ir vėl sulaukėme pavasario. Pavasario šventės – Lygė, Verba, Velykos, Jorė – tai džiaugsmo, išreiškiamo sukantis, šokant ar supantis, šventės. Ši dinamika mene vaizduojama ratais, koncentriniais
Didžiojoje mūsų krašto dalyje sausio 25-oji nuo seno yra vadinama viduržiemiu arba pusiaužiemiu. Pusiaužiemyje vykusį, “Kumeliuko krikštynomis“ vadintą pasilinksminimą A.J.Greimas buvo linkęs laikyti pirmojo Naujųjų metų jauno Mėnulio pagerbimo švente.
Štai ir sulaukėme ilgai lauktos gegužės, kai viskas aplink žydi, kvepia, žaliuoja, gegutė kukuoja, o ore tiesiog tvyro meilė ir pavasariškas svaigulys. Kaip tik tinkamas metas pasilinksminimams – gegužinėms, kai
„Atbėgo elnias, devyniaragis, Oi, Kalėda, devyniaragis…“ (iš lietuvių liaudies dainos) ELNIAS dėl kasmet naujai ataugančių ragų daugelyje kultūrų lyginamas su gyvybės medžiu, simbolizuojančiu mirtį ir naujo gyvenimo atsiradimą.
