Birželio 14 diena Šveicarijos sostinėje buvo karšta abejomis prasmėmis – saulė negailestingai plieskė iš padūmavusio nuo Kanados gaisrų dangaus. O emocijas kaitino feministinis streikas. 35 tūkst. streikuotojų reikalavo teisingumo patriarchališkiausiose miesto vietose – prie meno namų, operos rūmų, teismo pastatų. Reikalavo garsiai ir vaizdingai.
Tuo pat metu toje pačioje sostinėje vėsioje modernaus verslo centro salėje jaukiai žaliavo lietuvybės oazė. Čia irgi kalbėta apie teisingumą, bet kitaip.
Tekėjo gilūs atminimų vandenys. Bangavo susimąstęs Nevėžis, žaliavo pievos, vėjyje siūbavo mėlynos vosilkos. Lyg prie Dubysos pakrančių širdį graudino tylios dainos – gelsvaplaukių, tamsiaplaukių, sijonuotų, prijuostėtų, skarotų ir kelnėtų.
Tiesiai iš Lietuvos gyvasties šaltinių čiurleno gražiausios melodijos apie Tėvynę ir viltį. Čiurleno ir salėje tarp žiūrovų, ir scenoje. Sruvo gaivinančia vilties šviesa.
Ačiū už tą šviesą Lietuvos Ambasados kolektyvui, pranešimą „Sovietinis Niurnbergas – ar dar ne per vėlu teisingumui?“ pristačiusiai doc. dr. D. Sagatienei, nuostabiam Šveicarijos lietuvių chorui „RASA“ su vadove I. Tanno ir visiems susirinkusiems!
Nuotraukų autorius: Kipras Užkuraitis