2020 m. rugsėjo 5 d. Šveicarijos lietuvių bendruomenė kartu su LR Nuolatine atstovybe prie Tarptautinių organizacijų Ženevoje, Lietuvos Respublikos konsulatu bei LR Garbės konsulu M. Sogny surengė lietuvių „ŽIDINIO“ įsteigimo 75-ųjų metinių minėjimą, kurio metu pasodintas ąžuoliukas „La Prairie“ viešbučio parke ir atidengta atminimo lentelė (skulptorius Arūnas Sakalauskas) kaip padėkos ženklas Šveicarijai, priglaudusiai mūsų tautiečius Antrojo pasaulinio karo metais. Tarp penkių dešimčių šventės dalyvių buvo ir Yverdono miesto meras p. Jean-Daniel Carrard su žmona.
Yverdono viešbutyje „La Prairie“ 1945-1946 m. veikė lietuvių pabėgėlių stovykla, tapusia laikinu saugiu prieglobsčiu į Šveicariją atblokštiems tautiečiams. Šią saugią salą lietuviai pavadino „Židiniu“, kuris telkė, šildė ir guodė nuo karo ir tremties sužvarbusias sielas.
Viešbučio „La Prairie“ sienos girdėjo lietuviškas dainas ir maldas, o aplink esantis 2 ha parkas buvo poilsio ir užimtumo vieta.
1945 m. gegužės 30-31d. iš Adlisvilio (seno fabriko pastato ir daugiataučio) karantino į Yverdoną traukiniu atvyko apie 130 suaugusių ir 30 lietuvių vaikų, ir išgyveno bankrutavusio viešbučio pastate apie pusantrų metų. Čia veikė įvairios dirbtuvės, skaitykla, ligoninė, buvo įsteigti vaikų darželis ir mokykla, trys chorai, šokių grupė. Tik atsikėlus, viešbutyje įrengta koplyčia, kur kiekviena diena prasidėdavo šv. Mišiomis.
„Židinys“ tapo lyg ir centru, apie kurį ėmė suktis lietuviškas gyvenimas Šveicarijoje. Jame gyveno trečdalis visos lietuviškos kolonijos. Čia buvo organizuojamos šventės, į kurias kviečiami ir pavieniai šalyje gyvenantys tautiečiai, čia apsilankydavo šalyje rezidavę diplomatai, dvasiškiai, iš okupuotos Lietuvos sugrįžę Šveicarijos profesoriai, tarpukariu dirbę Lietuvos universitete Kaune. Iš čia 1945 m. spalio 7d. pasirašę „Studentų išleistuvių aktą“, 34 jaunuoliai su Amerikos lietuvių finansine parama, pradėjo studijuoti Šveicarijos aukštosiose mokyklose ir universitetuose.
Iš pradžių visi tikėjo, kad pasibaigus karui galės grįžti į Tėvynę, bet jau 1946 metų gale buvo aišku, kad lietuviams nebėra kelio atgal. Reikėjo ieškoti pastovesnės gyvenimo vietos, rūpintis pragyvenimu ir vaikų ateitimi. Pakilo tautiečiai tolesnei emigracijai į JAV, Kanadą, Australiją ir Pietų Amerikos šalis. Šveicarijoje liko tik apie pusšimtis lietuvių. Jie ir sudarė Šveicarijos lietuvių bendruomenės ištakas.
Už puikų video reportažą iš renginio dėkojame Virgilijui Tikuišiui.