Paskoutėnį vasaras savaitgalį Šveicarėjės lietovē praleida laba laba kultūrėngā – gavom tiek peno akėms ė ausėms, ka metams į priekį tikrā užteks! O jau daba pusė dalyvavusių žemaitiuot pradėja! 
Dėina pradėjom Mažoujė Princa muziejuo. Pats fondo įkūrėjas Jean-Marc Probst pristatė sava neįtikėtinā kolekcėjė – nuo 17 metų ons renka „Mažoujė Princa“ kningas ė jau turi apie 4500 egzempliorių! Sužinojom daug apie kningā, jās autorių Antoine’ą de Saint-Exupéry, jō meile skraidymā ė tragiškā gyvenėma pabaigā. Tikrā ypatinga vieta.
O tada – Žemaitėjė ė žemaitiu kalba. Vėnbalsē nusprendėm: čia jau nebe paskaitas, o tikra konferencėjė!
Prop. Algėrds Žebrauskis gyvā ė įdomē pasakojė apie Žemaitėjė kāp istorinė valstībės žemė – apie Saulės ė Durbės mūšius, apie tai, ka Žemaitėjė buva paskotėnė pagoniškā Europos kraštā, ė apie išlaikītā autonomėjė LDK sudėtie.
O prop. Jūzaps Pabrieža ėmės žemaitiu kalbas. Kalba ar tarmė? – Kalba! Ėr net turintė atskirā ISO kalbas kodā. Sužinojom apie jās senumą, archajiškumą, raštā ė tai, kiek daug senųjų formų jou išlikė.
Bet čia jau reikėjė būtė gyvā – profesorius tep ber žemaitiškus žuodžius ė posakius, ka dalis salės, teisybė sakant, nieka nebėsuprata! 
Užtat ausys pamažėle priprata prie tuos unikalios kalbas.
Beje, kalbininks Jūzaps Pabrieža į šiaurės žemaitiu kalba išvertė ė „Mažoujė princa“!
Na, o dėinas pabaigā – Tada Kosciuškas muziejus, įsikūrės bute, kuriam ons praleida paskotėnius aštuonerios sava gyvenėma metus. Gidė greitakalbe pažėrė daugybė generola gyvenėma istorėjų, o Virginėjės vertėmā vis palydėdava sava „ja, ja“ – lyg patvirtindama, ka viskas išversta puikē. 
Ė, žėnoma, tokė dėina negalėjė pasibaigtė be vīna taurės ė aperityva muziejuo.
Istorėjė, kultūra, kalba, menas ė gera kompanėjė – va tep išlydėjom vasarā! 
Kas nebova – pats kaltas
Teksto ir foto autorė: Diana Brunner