Atsisveikinome su Narcizu Prielaida

prelaidai vainikasSaulėtą balandžio 2-osios popietę Ženevoje Narcizo Prielaidos artimieji ir draugai rinkosi asketiškoje Jean XXIII parapijos bažnyčioje.
Rinkosi čia tam, kad paskutinį kartą ištartų „Sudie“, „Adieu“, „Au revoir“ pirmajam Nepriklausomos Lietuvos ambasadoriui prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, Narcizui Prielaidai.

Atsisveikinimo mišiose dalyvavo ir užuojautą pareiškė Lietuvos Respublikos ambasadorius Šveicarijos Konfederacijoje ir Lichtenšteino Kunigaikštystei dr. Jonas Rudalevičius ir Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ambasadorius Rytis Paulauskas. „Narcizas atidavė visą savo širdį, visas jėgas ir tol, kol galėjo, dirbo Lietuvai“-iš ambasadoriaus J.Rudalevičiaus priimdama Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus užuojautą sakė jo našlė, p. Josette. „Todėl man labai svarbu, kad tokią man sunkią akimirką Lietuva, tai ką jis besąlygiškai mylėjo, jo nepamiršo. Manau, jis tai jaučia“.

Narcizo Prielaidos šeima gyveno Klaipėdoje, Šiauliuose, tačiau prasidėjus sovietinei okupacijai persikėlė į Šveicariją. Čia Narcizas Prielaida gauna pabėgėlio statusą, 1945-1949 m. mokosi Ženevos Meno mokykloje, vėliau studijuoja jūrų teisę. Persikėlęs į Šveicariją, Narcizas Prielaida daugiau jau niekad nebeišvydo savo tėvų, o tai jį visą likusį gyvenimą labai slėgė. 1955 metais Narcizas Prielaida vedė Josette Menoux, įsivaikino jos dukrą Véronique. Intensyviai dirbo įvairiose draudimo kompanijose, tačiau lietuvybės dvasia, meilė Lietuvai visą laiką degė N. Prielaidos širdyje. „Su Šveicarijos pilietybe jam būtų buvę kur kas papraščiau gyventi čia, Šveicarijoje. Tačiau jis niekada nepriėmė jokios kitos pilietybės, jis net nesvarstydavo šios galimybės- tai jam atrodė lyg išdavystė. Jis visada buvo ir liko tik Lietuvos piliečiu“- dar 2013-aisiais, man belankant Narcizą Prielaidą jo gimtadienio proga sakė jo žmona, p. Jossete Prielaida.

Keletą metų N.Prielaida buvo Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkas. 1980 m. buvo paskirtas Pasaulio lietuvių bendruomenės Valdybos atstovu Žmogaus teisių Komitete prie Jungtinių Tautų, 1982 m. priimtas į Tarptautinę žurnalistų federaciją, kur nuolat kėlė Lietuvos okupacijos klausimą.
1992 m. paskirtas pirmuoju Lietuvos atstovu prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje. Juo dirbo iki 1996 m. „1996-aisiai, kai Tu baigei oficialų savo darbą Lietuvai, Tavyje tarsi kažkas nutrūko“-savo atsisveikinimo kalboje sakė Narcizo Prielaidos dukra Véronique.
N. Prielaida 2007 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.

„Labai santūrus, tačiau didžiadvasis ir kilnus žmogus Tu buvai, mano mylimas Tėti. Nedaugžodžiavai, tačiau išmokei mane mylėti Lietuvą. Man truks Tavęs, tų lietuviškų dainų, kurių tekstų aš gal ir ne visai suprasdavau, tačiau juos visus mokėjau atmintinai. Tėti, Tau buvo svarbu, kad aš Tau pritarčiau dainuojant lietuviškas dainas, kurias mes dažnai dviese traukdavom. Tu mane išmokei, kad Tavimi pasitikėti galiu besąlygiškai, kaip ir Lietuva tai galėjo“-tokie jaudinantys žodžiai skambėjo tą šiltą ir saulėtą balandžio popietę, Ženevoje, atsisveikinant su pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos ambasadoriumi.
„Adieu, notre Nana…“

Straipsnyje panaudota informacija iš: http://lt.wikipedia.org/wiki/Narcizas_Prielaida

PASIDALINK

Close Search Window