Penktadienį (liepos 14 dieną) pasibaigė VII-as ELKT – Europos Lietuvių Krepšinio Turnyras. Visi dalyviai grįžo į savo namus ir dabar ramiai galime pasvarstyti, kaip jis vyko.
Atsižvelgiant į komandos formavimo ypatumus, buvo galima nuspėti, kad mes iš Europos čempionato parvešime medalius ar bent pateksime į finalą. Manau, kad prognozės buvo visiškai realios, nors ir neturėjome Šarūno Jasikevičiaus, Ramūno Šiškausko, Rimanto Kaukėno, Dariaus Songailos, o apie Žydrūną Ilgauską jau nešneku.
Didžiausias mūsų pliusas – galinga priekinė linija bei draugiška komanda. Vytis, Donatas ir Saulius su Greta, itin stiprūs po krepšiu, Rimgaudas ir Gelmius, ne tik gali sėkmingai žaisti baudos aikštelėje, bet ir pataikyti iš toliau. Be to, itin svarbus mūsų pliusas tas, jog ekipoje nėra etatinių suolelio šildytojų. Visi žaidėjai yra pajėgūs duoti naudos komandai.
“Lietuviai CH” ekipa, pelnytai sudoroję savo priešininkus, sugriovė didelės daugumos krepšinio specialistų prognozes, kad jau šveicarai tai nieko gero neparodys. Daugelis jų buvo įsitikinę, kad stipriausių komandų karas baigsis tarp Anglijos ekipu, vienos ar kitos puses naudai. Bet galų gale Cambridžas net nepateko i pusfinalį.
Jau vien komandos aprangos agresyvumas ir kartu elegantiškumas įvarydavo baimės visiems potencialiems priešininkams. “Lietuviai CH” žaidimas buvo gerai organizuotas, o mūsų psichologas Vytis „įstatė ragus“ priešininkų strategams. Dauguma mūsų varžovų rėmėsi senu bagažu – beveik visais senais deriniais. Juos „Lietuviai CH” puikiai išgliaudė ir priešininkų kombinacijas griaudavo dar jų užuomazgoje. Reikia pastebėti, kad ir pas mus ne viskas ėjosi sklandžiai. Puolant, nepavykus po užtvarų išsivaduoti iš priešininkų globos, mes imdavomės blaškytis ir žaisti po vieną. Tiktai puikaus mūsų stratego Gelmiaus pastangomis, pavykdavo normalizuoti žaidimą ir išlyginti komandos pusiausvyrą. Tokie jau yra kiekvienos jaunos komandos minusai.
Mūsų priešininkai net nebandė “smaugti” “Lietuviai CH” komandos nuo galinės linijos, kadangi be priekaištų kamuolį varantys Donatas, Saulius, Rimgaudas būtų pridarę jiems nepataisomos žalos. Frankfurto, Kiolno I ir Kiolno II komandos mėgino panaudoti zonininį presingą, kad nors trumpam išmuštų oponentus iš vėžių bei žaidimo ritmo, tačiau veltui. „Lietuviai CH” triuškinamai yrėsi į priekį. Mūsų aikštės gynyba 3×2, kai prie tritaškio linijos išsirikiuoja trys besiginančios komandos krepšininkai, tikrai davė vaisių. Greta buvo nenugalima ne tik po savo krepšiu, bet ir po priešininkų. Reikia pastebėti, kad už tai varžovai jai keršijo neleistinai ir negailestingai. Ne vieną ir ne tris kartus ją giovė ant aikštelės grindų ir visokiais būdais bande palaužti jos sportinę valią. “Lietuviai CH” individualiais prasiveržimais ( Donatas, Žilvinas, broliai Damickai) varžovų gynybą raikydavo kaip sviestą. To rezultate pirmame turnyro rate įi lentelę įsirašėme 2 taškus, nusileisdami tik Švedijos komandai.
Antrasis varžybų ratas “Lietuviai CH” didelių netiketumų nepateike. Tenka pripažinti, jog čia, lyg ir stipresnes komandas, nušlavėme lengviau nei pirmame turnyro rate. Iš antro atrankos turnyro išejome absoliutūs čempionai – 100% pergalių. Mano galva, šis antras ratas ir padarė mums “meškos paslaugą”. “Lietuviai CH” pasijuto nenugalimi. Šis įsitikinimas visažinyste virto mums fiasko. Finale itin svarbi “Lietuviai CH” nesėkmės priezastis ta, jog komandoje nesugebėjome įvesti žaidimo drausmės. Neretai avantiūristiškai švaistėme tritaškius. Gynėjai puldavo karštligiškai atakuoti, nors neturėdavo normalios progos. Be to, mums nepavyko parengti jokiu naujų derinių, kurių varžovai nebūtų iššifravę.
“Lietuviai CH” gali pasidziaugti kiekvienu komandos nariu – Žilvinu, Kovaldu, Virgilijumi, Vyčiu, o tarp lyderių, ne kartą išgelbėjusių komandą taikliomis atakomis iš trijų taškų zonos, reikia pamineti Donatą, Saulių, Rimgaudą, Gelmių.
Dar vienas didelis “Lietuviai CH” rinktinės privalumas – ji turi Gretą, galinčią nepailstamai rungtyniauti per visą turnyrą be keitimo, priešakineje pozicijoje.
Nei vienam komandos nariui negaliu pareikšti didelių pastabų. Krepšinis – komandinis žaidimas ir pralaimi komanda, o ne atskiras žaidėjas. Dalyvavimą turnyro finale ir iškovotą ketvirtą vietą tarp 13-os turnyro komandų, galime prilyginti pergalei VII-ame Europos Lietuvių Krepšinio Turnyre.
Ačiu visai komandai ir gausiam sirgalių būriui uz pasiaukojančias pastangas, kopiant pergalės laiptais. Mūsų komandos sirgaliai buvo išrinkti turnyro nugalėtojais palaikymo rungtyje, o Dianos sukurtas mūsų aprangos dizainas buvo pripažintas pačiu patraukliausiu. Tikiu, kad mes jau esame pasiruošę pergalei 2010 metų VIII-ajame Turnyre.