Paskutinė, trečioji, PLB XIII Seimo diena pradėta svarstymais apie pilietybės problemą.
Tiksliau, dar kartą priminta, kaip pilietybės klausimas virto klampia problema ir pristatyta vizija, kaip reikėtų ieškoti išeities.
Pasak Reginos Narušienės, klausimas apie tai, kas gali pretenduoti į LR pilietybę, iškilo nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Daug diskusijų būta ir tada, kai buvo rašoma LR Konstitucija. R. Narušienė tvirtina jau tada klaususi, ką reiškia Konstitucijos žodžiai „atskiri atvejai“. Atsakymas buvo: tai bus atvejai, kuriuos numatys Pilietybės įstatymas. Iš tiesų, šiame įstatyme buvo bandoma nurodyti LR pilietybės įgijimo sąlygas. Vėliau jos buvo koreguojamos, tobulinamos. Galiausiai, regis, buvo pasiektas visus tenkinęs kompromisas. Tačiau 2006 metų lapkritį buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris daugelį šokiravo. R. Narušienės tvirtinimu, KT ne tiek išaiškino Konstituciją, kiek savavališkai ją pakeitė – buvo pridėta „ypatingai retais atskirais atvejais“. Pasak advokate daugelį metų dirbančios R. Narušienės, apmaudu tai, jog, peržiūrėjus KT svarstymų medžiagą, susidaro įspūdis, jog teisėjams nebuvo pateikta labai svarbi informacija, niekas nebandė siūlyti nuoseklius kontrargumentus. Įvyko savotiška tyli revoliucija, kurios padarinys – beveik trečdalis tautos neteko pilietybės.
PLB ėmėsi iniciatyvos gelbėti situaciją. Tačiau tai labai sunkiai sekėsi. Prezidentas Valdas Adamkus buvo subūręs darbo grupę, kurios darbe PLB atstovai nedalyvavo. Ši grupė pasiūlė keistą sprendimą: esą vietoj pilietybės užsienio lietuviai galėtų pretenduoti į kažkokį „ypatingą statusą“. Su tuo PLB kategoriškai nesutiko. Tada buvo sukurta darbo grupė Seime. Joje būta įvairių nuomonių, tačiau, pasak R. Narušienės, daug palaikymo sulaukta iš dabartinio Premjero Andriaus Kubiliaus. Ilgainiui, regis, pavyko įrodyti, kad problemą galima išspręsti be referendumo, išmintingai pataisant įstatymą. 2008 metų birželio 30 dieną Seimas priėmė įstatymo pataisas, kurios garantavo pilietybę lietuviams, kurie turi ES ar NATO valstybių pilietybę. Pasak R. Narušienės, tai nebuvo tobulas sprendimas, bet turbūt geriausias toje situacijoje. Paskui galima buvo bandyti jį tobulinti. Deja, Valdas Adamkus vetavo pataisas ir pasiūlė savo redakciją. R. Narušienės tvirtinimu, V. Adamkaus pasiūlymas ydingas tuo, kad diskriminuoja lietuvius, kurie išvažiavo iš Lietuvos po 1990 metų.
Tarsi siekiant suderinti visas pozicijas, V. Adamkaus iniciatyva buvo sukurta nauja darbo grupė, kuri parengė dar vieną įstatymo redakciją. Ji bus teikiama Seimui. R. Narušienė paragino PLB Seimą išsakyti savo poziciją dėl siūlomo Pilietybės įstatymo. Pasak jos, jis nėra PLB priimtinas. Taip pat nėra priimtina ir tai, jog pataisos buvo rengiamos be tikro dialogo su PLB. „Nėra normalu, kai su žmonėmis, kuriems bus taikomas įstatymas, nėra tariamasi, diskutuojama, jį rengiant“, – sakė R. Narušienė. Ji taip pat pabrėžė, kad dvigubos pilietybės problema yra ne teisinė, bet politinė. Jos įsitikinimu, tikrai nereikalingas referendumas, pakanka gerų įstatymo pataisų. Svarbiausia, jog Lietuvos valdžia parodytų norą ieškoti tikro sprendimo.
PLB Seimas pritarė R. Narušienės pasiūlymui ir priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, jog dabar siūlomas Pilietybės įstatymo projektas nėra priimtinas. PLB Seimas taip pat paragino Lietuvos valdžią sudaryti bendrą darbo grupę, kurioje būtų sutarta dėl teisinių formuluočių. Nutarta apie tai siūlyti diskutuoti artimiausiame Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos posėdyje.
Veiklos gairės
Didžiausią paskutinės darbo dienos dalį PLB XIII Seimas skyrė veiklos gairių Valdybai nustatymui. Išsakyta daug svarbių priesakų ir pasiūlymų. Tačiau svarbiausia, kiek įmanoma juos bus įgyvendinti. Pavyzdžiui, nutarta, jog reikėtų tęsti „Pasaulio lietuvio“ leidybą, nes tai didžiulės vertės leidinys. Valdybai išsakytas priesakas ieškoti lėšų šiam leidiniui. Tačiau liko neaišku, kokiais būdais tai turi būti daroma. Tuo labiau, kad, formuluodami priesakus, PLB Seimo atstovai nepanoro plačiau padiskutuoti apie tai, kaip užtikrinti finansinį pamatą PLB veiklai. Puiku, jog PLB Seimas nepamiršo padėkoti už ilgametę paramą JAV Lietuvių fondui, Lietuvos valstybinėms institucijoms. Tačiau kiek šie rėmėjai galės padėti PLB ateityje? Kur ieškoti alternatyvių finansinių šaltinių? Kaip išjudinti finansų paiešką atskiruose kraštuose? Šie klausimai liko retoriniai.
Kiek gaila, kad PLB Seimas „paslydo“ gramatiniuose tikslinimuose ir galiausiai liko nepriimtas įpareigojimas Valdybai sukurti skaidrias taisykles, kaip naujos bendruomenės gali prisijungti prie PLB. Dabartinė situacija, kai PLB Valdyba nėra mačiusi dalies bendruomenių statutų, kai kurios bendruomenės veikia su pasenusiais ir dabartinės situacijos poreikių neatitinkančiais statutais, nėra gera. Tai ne kartą pabrėžė ir Algis Rugienius. Deja, tikslinant jo pasiūlymus, nukrypta į šalį ir dalis atstovų išsigando dėl kraštų bendruomenių savarankiškumo. Todėl rezoliucija šiuo klausimu liko nepriimtina. Tiesa, tai netrukdo naujai PLB Valdybai savo iniciatyva spręsti šią problemą.
PLB Seimas įpareigojo naująją Valdyba sukurti nuostatus, kurie apibrėžtų, kaip deleguojami PLB nariai į Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisiją, taip pat pasirūpinti užsienio lietuvių archyvais.
Taip pat priimta rezoliucija, kurioje įvardytos su lituanistiniu švietimu užsienyje susijusios problemos, kurias artimiausioje ateityje derėtų spręsti. Pavyzdžiui, jei vaikas planuoja grįžti mokytis į Lietuvą, jam svarbu būtų gauti formalų įgytų žinių patvirtinimą. Kol kas to nėra. Taip pat ir lituanistinių mokyklų mokytojams jų darbas negali būti įskaitytas į Lietuvoje pripažįstamą pedagoginį stažą.
PLB Seimas atskira rezoliucija pabrėžė Vokietijoje veikiančios Vasario 16-osios gimnazijos svarbą tiek praeityje, tiek dabar ir paragino Lietuvos valdžią, nepaisant ekonominių sunkumų, nenutraukti finansinės paramos šiam lietuvybės sklaidos centrui. Taip pat išreikštas raginimas rūpintis lietuviškomis mokyklomis etninėse žemėse.
Atkreiptas dėmesys į tai, jog Lietuvoje labai trūksta informacijos tiek apie užsienio lietuvių praeities darbus, tiek apie dabartinę veiklą. Dėl to kartais į išeivius žvelgiama nepatikliai. PLB Seimo atstovai išreiškė pageidavimą, jog naujoji Valdyba daugiau dėmesio skirtų informacijos apie užsienio lietuvių veiklą sklaidai Lietuvoje.
Nemažai diskutuota ir apie tai, kaip galima pagerinti PLB Seimo darbo organizavimą. Nutarta, kad XIV Seimas darbuosis keturias dienas. Kai kurie atstovai išreiškė nepasitenkinimą, jog esą Valdyba galėtų geriau parengti Seimą. Pavyzdžiui, nutarimų projektai gali būti išsiuntinėti atstovams iš anksto. Tačiau kartu pripažinta, jog ne visų kraštų bendruomenės paiso Valdybos prašymų. Pasak Gabrieliaus Žemkalnio, iki pat PLB Seimo darbo pradžios buvo neaišku, kas atstovaus Ispanijos lietuviams, kai kurios bendruomenės atstovų sąrašą atsiuntė tik prieš kelias dienas iki Seimo.
Taip pat paremtas ir prelato Edmundo Putrimo prašymas, jog tų kraštų, kur nėra kunigų lietuvių, bendruomenės turėtų išsirinkti atstovą reguliariems ryšiams su prelatu palaikyti. Tai labai palengvintų sielovados darbus.
PLB Valdybos laukia sudėtingi išbandymai
Posėdžio pabaigoje paaiškėjo ir tai, kas išrinkti į naują PLB Valdybą, Garbės teismą bei Kontrolės Komisiją.
PLB Garbės Teismo nariais tapo Algimantas Gečys (JAV), Algis Rugienius (JAV), Marytė Dambriūnaitė -Šmitienė (Vokietija). A. Rugienius pastaruosius trejus metus buvo GT pirmininkas.
Kontrolės komisijos nariais tapo Gintaras Ručys (Vokietija), Angelė Nelsienė (JAV), Klemensas Rymantas Klepšys (Latvija).
Į naują Valdybą išrinkti šeši ankstesnės Valdybos nariai: Regina Narušienė (JAV), Antanas Rasiulis (Rusija), Angelė Vaičiūnienė (Kanada), Vitalija Palubaitytė – Kolesnikova (Baltarusija), Petras Maksimavičius (Lenkija), Dalia Henke (Vokietija). Taip pat naujoje Valdyboje dirbs Jūratė Caspersen (Šveicarija), Juan Ignaco Fourment Kalvelis (Argentina), Arūnas Pabedinskas (Kanada), Rimas Čiuplinskas (Vokietija), A. Goris Norienė (Belgija).
Verta atkreipti dėmesį, jog daugiausia balsų, net po 108, gavo dvi energingos Europos kraštų atstovės: Jūratė Caspersen ir Dalia Henke. Pastaroji, kandidatuodama žadėjo siekti Valdybos modernizavimo, o J. Caspersen yra šiuo metu svarbiausia PLB ekspertė švietimo klausimais.
Ar R.Narušienė išliks PLB Valdybos pirmininke, ar šios pareigos bus pasiūlytos kam nors kitam, apsispręs jau ne PLB Seimas, bet Valdybas. Nepriklausomai nuo to, kas PLB Valdybai vadovaus, galima drąsiai teigti, jog artimiausi trys metai nepašykštės išbandymų. Kartu tai bus labai svarbus laikotarpis, kurio metu turėtų būti suformuota nauja PLB santykių su Lietuvos valdžios institucijomis sistema. Didele dalimi nuo PLB Valdybos aktyvumo ir išmintingo veikimo priklausys, ar pavyks kūnu paversti Lietuvos politikų žodžius apie lygiavertę visų pasaulio lietuvių partnerystę.
Na, o kol kas tegalima pasidžiaugti, jog PLB XIII Seimo darbas buvo darnus ir konstruktyvus. Lietuvoje gyvenantys lietuviai turėjo progą geriau susipažinti su užsienyje gyvenančių tautiečių džiaugsmais ir rūpesčiais. Na, o užsienio lietuviai ne tik sprendė svarbius klausimus, tačiau kartu dalyvavo savotiškose „lietuviškumo rekolekcijose“. Viliuosi, kad jos suteiks jėgų naujiems kasdieniams žygdarbiams, puoselėjant Tėvynę savo širdyje.