Vilniuje posėdžiavęs XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimas penktadienį išrinko naujos sudėties PLB valdybą. Daugiau apie tai skaitykite A. Makausko straipsnyje portale lzinios.lt.
Pirmojo naktinio posėdžio metu paaiškėjo ir jos vadovė – ja tapo Danguolė Navickienė iš JAV. Kalifornijos valstijoje gyvenanti D.Navickienė yra informacinių technologijų specialistė. Ji yra JAV lietuvių bendruomenės vykdomoji vicepirmininkė.
Be D.Navickienės, į valdybą taip pat išrinkti Jūratė Caspersen (Šveicarija), Jonas Ignacio Fourment-Kalvelis (Argentina), Dalia Henke (Vokietija), Aušra Laurušaitė-Kromelis (JAV), Artūras Maslauskas (Danija), Aurelija Norienė (Belgija), Lina Stode (Švedija), Angelė Vaičiūnienė (Kanada) ir Gintautas Želvys (Rusija).
D.Henke ir G.Želvys pirmojo posėdžio metu išrinkti valdybos vicepirmininkais. Valdybos nariu pagal pareigas tampa ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) pirmininkas. Šiuo metu PLJS pirmininkauja Kęstas Pikūnas iš Jungtinės Karalystės. Valdyba taip pat turi galimybę į savo sudėtį kooptuoti dar tris narius.
PLB Seimo delegatai penktadienį išrinko ir Kontrolės bei Konfliktų sprendimo komisijų narius. Kontrolės komisijos nariais tapo Saulius Kačiulis (Italija), Angelė Nelsienė (JAV) bei Aldona Seghal (Švedija). Į Konfliktų sprendimo komisiją pateko Vytautas Maciūnas (JAV), Marytė Šmitienė (Vokietija) ir Laurynas Vismanas (JAV).
Seimo delegatai taip pat priėmė PLB Konstitucijos pataisas, keliolika rezoliucijų ir kreipimųsi į įvairias Lietuvos valdžios institucijas. Juose, be kita ko, prašoma įteisinti balsavimą internetu bei sukurti Seimo rinkimų apygardas, kuriose būtų atstovaujama užsienyje gyvenantiems lietuviams.
Taip pat raginama prie vyriausybės įkurti atskirą instituciją, kuri rūpintųsi užsienio lietuvių reikalais, persvarstyti sprendimą uždaryti Lietuvos ambasadą Argentinoje, prašoma toliau remti lietuvišką Vasario 16-osios gimnaziją Vokietijoje.
Dar vienoje priimtoje rezoliucijoje reikalaujama suteikti galimybę užsienio pilietybę priėmusiems lietuviams išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Rezoliucija dėl dvigubos pilietybės priimta niekam nebalsavus prieš ir susilaikius vos dviem iš maždaug šimto balsavime dalyvavusiųjų delegatų.
Nuo antradienio posėdžiavęs XIV PLB Seimas penktadienį savo darbą baigė. XV Seimas vyks 2015 metais.
***
Apie svarbiausius užsienio lietuvių gyvenimo klausimus ir naujosios PLB valdybos prioritetus portalui lzinios.lt papasakojo į valdybą antrai kadencijai perrinkta Šveicarijoje gyvenanti anglų kalbos dėstytoja J.Caspersen.
Kokie bus naujos valdybos prioritetai?
Tai bus tos temos, kuriomis diskutavome PLB Seime. Priimta daug rezoliucijų – turėsime labai daug darbo siekdami jas įgyvendinti. Aišku, nekantriai lauksime Lietuvos Seimo rinkimų. Nuo būsimo Seimo ir vyriausybės priklausys, kaip mums seksis bendradarbiauti su Lietuva. Iki to laiko ir mes sudarysime savo komisijas. PLB Seimo metu pamatėme, kad bendruomenėse veikia daug aktyvių žmonių, taip kad tos komisijos tikrai bus stiprios ir veiklios.
Kaip vertinate bendradarbiavimą su dabartine Lietuvos valdžia?
Andriaus Kubiliaus vyriausybė padarė keletą žingsnių, kuriais nebuvome iki galo patenkinti. Pavyzdžiui, buvo reorganizuotas Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, po reorganizacijos įsteigtas Užsienio lietuvių departamentas veikia jau ne prie vyriausybės, o tik prie Užsienio reikalų ministerijos.
Vis tik mes labai teigiamai vertiname tai, kad vyriausybė pripažino vieną savo klaidą ir net ją atitaisė: neformalųjį lituanistinį švietimą ji nusprendė perkelti atgal iš Užsienio reikalų į Švietimo ir mokslo ministerijos kompetenciją.
Ar ir toliau Pasaulio lietuvių bendruomenei svarbiausias išliks dvigubos pilietybės klausimas?
Taip, jis mums yra svarbiausias. Mūsų nuomone, nesuteikiant mums galimybės turėti dvigubą pilietybę, yra skaldoma tauta. Taip pakimba ir vyriausybės „Globalios Lietuvos“ programos, kuria norima labiau įtraukti užsienio lietuvius į valstybės gyvenimą, įgyvendinimo perspektyvos. Jeigu esame atskiriami nuo savo tautos, nemanau, kad atsiras daug žmonių, kurie norės jai dirbti ir vardan jos aukotis.
Kaip Pasaulio lietuvių bendruomenėje sekasi kartu dirbti senajai išeivijai ir naujiems emigrantams? Ar tarp jų nekyla trinčių?
Ne, problemų nekyla daugiau negu jų visada kyla tarp skirtingų kartų. Taip, kiek skirtingai vertiname kai kuriuos dalykus, PLB „antrabangiams“ reiškia galbūt ką kita nei naujiesiems emigrantams. Tačiau jei įsisąmoniname mūsų skirtumus, pažįstame vieni kitus, tikrai galime kartu sėkmingai dirbti.
Vis tik daugelis naujųjų emigrantų neįsijungia į PLB, į kraštų lietuvių bendruomenių veiklą, verčiau rinkdamiesi profesinius ar laisvalaikio klubus, draugijas. Kokia to priežastis?
Pirmiausia daugelis tų žmonių klaidingai įsivaizduoja, kad bendruomenėje tik valgome cepelinus ir dainuojame liaudies dainas. Jiems reikėtų daugiau pasidomėti bendruomene, tuo, kaip ji laikui bėgant keičiasi. Bet manau, kad besikuriančios naujos lietuvių interesų grupės, neformalūs sambūriai yra natūralus dalykas. „Trečiabangiai“ nėra politiniai tremtiniai, jie pasitraukė iš Lietuvos dėl ekonominių priežasčių. Jie išvažiavo studijuoti, daryti karjerą, todėl profesiniai, karjeros klausimai jiems iš tiesų labai rūpi. Dėl to jie ir ieško tokių grupių, kurios labiausiai atitinka jų interesus.
Bet kuomet jau įsitvirtina, jiems kyla noras labiau įprasminti savo gyvenimą. Ypač sukūrę šeimas, suvokdami, kad kažkur reikės vesti vaikus mokytis lietuvių kalbos, žmonės jungiasi ir į lietuvių bendruomenės veiklą. Kaip bebūtų, mūsų tautinė savimonė yra pamatinis dalykas. Kai įsijungiame į lietuvių bendruomenės veiklą, pakylame aukščiau, negu tik būdami siauroje profesinėje grupėje.