Primename Šveicarijos lietuviams, kad nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (Žin., 2010, Nr. 144-7361), kuris numato nemažai naujovių.
Iš jų:
-Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo reglamentavimas (nebeliko teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo ir įgyvendinimo);
-Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata, kad „vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą“.
-Įstatymo 45 straipsnio 10 dalis numato, kad įstatymo 7 straipsnio 1 punktas taikomas Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., jeigu jie patys arba jų teisėti atstovai raštu prašo laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais.
-Taip pat atkreipiame dėmesį, kad 12 straipsnyje numatyti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai bus išduodami nuo 2013 m. sausio 1 dienos, iki tol minėtiems asmenims bus išduodami teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimai.
-įstatymo 7 straipsnis, numatantis atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.
Taip pat, atsižvelgdami į iš atstovybių gautus paklausimus, suderinę su Migracijos departamentu, informuojame apie Lietuvos Respublikos pilietybės klausimų sprendimą vaikams, gimimu įgyjantiems LR pilietybę:
Vaikai, kurių bent vienas iš tėvų yra LR pilietis, gimę Lietuvoje ar užsienio valstybėje 2011 m. balandžio 1 d. ir vėliau.
Šių vaikų LR pilietybės klausimą reglamentuoja LR pilietybės įstatymo 14 straipsnis. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad tokių vaikų LR pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą.
Taigi, šių vaikų LR pilietybės klausimas atskirai nesprendžiamas, ir tėvai turėtų pateikti dokumentus vaiko gimimui įtraukti į apskaitą (arba registravimui, jei gimimas būtų registruojamas atstovybėje) ir dokumentus dėl paso išdavimo. Prašymas dėl LR pilietybės nepildomas ir konsulinis mokestis neimamas. Vaiko pilietybę į Gyventojų registrą įrašys Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius, įtraukdamas į apskaitą vaiko gimimą (arba atstovybė, registruodama vaiko gimimą).
Vaikai, kurių bent vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo LR pilietis, gimę Lietuvoje ar užsienio valstybėje nuo 2008 m. liepos 22 d. iki 2011 m. balandžio 1 d.
Šių vaikų LR pilietybės klausimą reglamentuoja LR pilietybės įstatymo 45 straipsnio 11 dalis.
Šių vaikų LR pilietybės klausimas taip pat atskirai nesprendžiamas, bet vaiko pilietybę į Gyventojų registrą įrašys vaikui pasą išduodanti įstaiga. Šiuo atveju, kaip ir pirmuoju, tėvai turėtų pateikti dokumentus vaiko gimimui įtraukti į apskaitą ir dokumentus dėl paso išdavimo. Prašymas dėl LR pilietybės nepildomas ir konsulinis mokestis neimamas. Taip pat tėvai turėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad vaiko tėvai ar vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo LR piliečiai, o jei vaikas gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę – tai patvirtinančius dokumentus (nes pasą išduodanti įstaiga šią informaciją perduos Gyventojų registro tarnybai).
- Vaikai, kurių bent vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo LR pilietis, gimę Lietuvoje ar užsienio valstybėje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d.
Galima išskirti dvi šių vaikų kategorijas:
– vaikai, kurie gimdami neįgijo kitos valstybės pilietybės. Jų pilietybės klausimas sprendžiamas taip pat kaip antruoju atveju, t.y., vaiko pilietybę į Gyventojų registrą įrašys vaikui pasą išduodanti įstaiga. Tėvai turėtų pateikti dokumentus vaiko gimimui įtraukti į apskaitą ir dokumentus dėl paso išdavimo. Prašymas dėl LR pilietybės nepildomas ir konsulinis mokestis neimamas. Taip pat tėvai turėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad vaiko tėvai ar vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo LR piliečiai.
– vaikai, kurie gimdami įgijo kitos valstybės pilietybę. Šių vaikų LR pilietybės klausimą reglamentuoja LR pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalis, pagal kurią, tokių vaikų LR pilietybės turėjimą konstatuoja LRV įgaliota institucija. Jei vaiko gimimas neįtrauktas į apskaitą, tėvai turi pateikti dokumentus vaiko gimimui į apskaitą įtraukti. Taip pat šiuo atveju pats asmuo arba jo tėvai turi pateikti rašytinį laisvos formos prašymą laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Prašymas gali būti paduodamas per trejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos (iki 2014 m. balandžio 1 d.) arba iki vaikui sukaks 18 metų. Prie prašymo pridedamas vaiko gimimo liudijimas, dokumentai, patvirtinantys, kad vaiko tėvai ar vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo LR piliečiai, taip pat dokumentas, liudijantis, kad vaikas gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę. Minėtas prašymas turi būti adresuojamas Migracijos departamentui prie VRM. Taip pat kartu gali būti pateikiamas prašymas išduoti vaikui pasą.
Atkreipiame dėmesį, kad nors šiuo atveju yra pildomas prašymas laikyti asmenį Lietuvos Respublikos piliečiu, tai nėra laikoma prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl konsulinis mokestis neturi būti imamas.
Taip pat atkreipiame dėmesį į LR pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktą, numatantį, kada vaikas gali turėti dvigubą pilietybę – t.y., jei Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai. Taigi, vaikui sukakus 21 metams, jis turės atsisakyti užsienio valstybės pilietybės, jei norės būti Lietuvos Respublikos piliečiu.