Šveicarijos Glarus regiono žiemos sportų kurortai nuo seno vilioja ekstremalių pojūčių mėgėjus iš viso pasaulio. Ypač vadinamoji Elmo rogių trasa, prisidengusi nekaltu, daugeliui vaikystės asociacijas sukeliančiu pavadinimu, suteikia ja čiuožiantiems virtinę tokių užimančių kvapą ir žaviai snieguotų nuotykių, kad nuo nuotykių ieškotojų riksmo ir klegesio aidi visas slėnis.
Ir tik budri „Martyno plyšio“ akis sergsti nuo kalno viršūnės drąsuolius, neleisdama jiems nukrypti nuo teisingo kurso.
Keturių kilometrų nepaliaujamo lėkimo žemyn siaurais ir pragaištingais Elmo serpantinais trasa reikalauja ypatingo fizinio, o taip pat dvasinio pasiruošimo. Išdidūs kalnai nepasiduoda eiliniams turistams. Todėl buvo atrinkti trylika pačių ištvermingiausių Šveicarijoje gyvenančių lietuvių kilmės asmenybių iš skirtingiausių šalies kampelių – šeši vaikai ir septyni suaugusieji. Išbandymą keturiolikos laipsnių šalčiu, o ir ankstaus kėlimosi egzaminą jie išlaikė puikiai. Todėl paslaptingasis Elmas juos pasitiko saulėtai ir giedrai, kai tuo metu visose nepaslaptingose Šveicarijos dalyse tvyrojo nykūs rūkai ir švininiai debesys. Eiklūs roginiai arkliai mielai leidosi išjodinėjami šauniųjų lietuvių. O rogutininkų meka vadinama trasa prisipažino jau seniai nemačiusi ir pasiilgusi tokių raitelių, kurie išnaudotų kiekvieną jos duobelę ir skardį svaigiam skrydžio jausmo pojūčiui.
Tauta didžiuojasi savo drąsiaisiais ir šauniaisiais. Jiems nusilenkė išdidus Elmo kalnas. 🙂