„Atbėgo elnias, devyniaragis,
Oi, Kalėda, devyniaragis…“
(iš lietuvių liaudies dainos)
ELNIAS dėl kasmet naujai ataugančių ragų daugelyje kultūrų lyginamas su gyvybės medžiu, simbolizuojančiu mirtį ir naujo gyvenimo atsiradimą.
Per rudens lygiadienį jis išbėga į nežinomas platybes, o grįžta per Kalėdas, nešdamas naujai gimusią Saulę raguose, o kartu ir naują gyvenimą, naują viltį.
Kalėdos – senas šaknis turinti saulės sugrįžimo šventė. Lietuvių kalėdinių dainų veikėjas Kalėda, atvažiuojantis ratais, ir dalijantis dovanas, regis, yra ne kas kitas, o pati Saulė.
Saulės vadinimas Kalėda gali buti pagrįstas garsine ( ne etimologine) sąsaja su kalimo veiksmu. Kal-ėda, kal-ti, kal-vis. Kadangi lietuvių ir latvių mitologijoje Saulę nukala dangiškasis kalvis, tai sąskambiai patvirtina, kad Kalėda – naujai nukalta Saulė, o Saulės nešėjas yra elnias.