Šių metų rugpjūčio viduryje Vilniuje posėdžiavęs 14-tasis PLB Seimas priėmė 15 svarbių rezoliucijų ir išsirinko naują PLB valdybą. Mūsų bendruomenės pirmininkė J. Caspersen ne tik skaitė pranešimą apie švietimo komisijos darbą 2009-2012 metais, bet ir buvo vėl išrinkta į PLB valdybą bei tapo atsakinga už kultūros sritį. Ji sutiko pasidalinti dar šviežiais įspūdžiais.
PLB XIV Seimas priėmė 15 rezoliucijų. Kuriomis esi ypač patenkinta, o kas dar reikalauja darbo ir laiko? Dėl kurios rezoliucijos buvo skirtingiausios nuomonės Seime?
Rezoliucijos nusako, kas labiausiai jaudina šiandieninę Pasaulio lietuvių bendruomenę. Pusė jų skirta Lietuvos Seimui ir Vyriausybei, nes yra suvokiama ir pranešama, kad nuo sprendimus darančiųjų Lietuvoje priklausys užsienyje gyvenančių lietuvių ryšys su ir pagalba Lietuvai.
Užsienio lietuviai yra agituojami balsuoti ateinančiuose rinkimuose ir rinkti Seimo nariais tuos, kurie ne tik rūpinsis Lietuvos žmonių gerove, bet ir sieks palaikyti glaudžius ryšius su išvykusiais. Čia priskiriamas ir Pilietybės klausimo sprendimas, ir balsavimas elektroniniu būdu, ir atskiros institucijos ryšiams su lietuviais užsienyje palaikyti sukūrimo, ir ryšių su lietuviais užsienyje palaikančių komisijų darbo tęstinumo užtikrinimo, ir neformaliojo užsienio lietuvių švietimo iš Užsienio reikalų ministerijos perdavimo kuruoti Švietimo ir mokslo ministerijai.
Kita Rezoliucijų dalis yra skirta efektyvinti PLB struktūrų darbą, pagerinti atstovų į PLB Seimą rinkimų tvarką, užtikrinti PLB leidinio „Pasaulio lietuvis“ leidybą ir finansavimą ir skatinti kraštų lietuvių bendruomenes aktyviai dalyvauti Lietuvos politiniame, ekonominiame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.
Šios 15 rezoliucijų buvo priimtos daugumos Seimo narių pritarimu, o pvz. rezoliucija dėl pilietybės buvo priimta beveik vienbalsiai, tik porai narių susilaikius. Tuo tarpu, buvo net keletas, kurios buvo Seimo atmestos dėl neišdiskutuotų klausimų ar neišgrynintų teiginių bei dėl įvykių Garliavoje.
Pasikeitė tavo atsakomybės sritis, dabartinėje valdyboje esi atsakinga už kultūrą. Kas tai inicijavo? Kas perėmė švietimą ir kaip sėdisi naujoje kultūrinėje kėdėje, ar tai labiau tavo sritis? Į ką žadi atkreipti dėmesį, ką keisti?
Praeitą kadenciją PLB valdyboje buvau atsakinga už švietimą, šioje kadencijoje man atiteko kuruoti kultūrą. Tiek viena, tiek kita sritis yra labai svarbios PLB veiklos sritys. Lituanistinis švietimas yra tiesiogiai ir glaudžiai susijęs su užsienio lietuvių tautinės tapatybės išlaikymu, lietuviškos dvasios ugdymu, gimtosios kalbos ir etninės kultūros mokymu. Kultūra – tai mus jungianti ir vienijanti grandis, pamatas ant kurio laikosi mūsų tautinė tapatybė.
Kultūrinis darbas man yra gan artimas, nes ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės veikloje jis užima vieną prioritetinių vietų. Jau keletas metų yra ieškomas ir įamžinamas Lietuvos ir lietuvių istorinis, kultūrinis ar literatūrinis paveldas, iš nežinios ar užmaršties prikeliami žymių lietuvių pėdsakai Šveicarijos žemėje.
Kultūra mus sieja ir su Lietuva, o tai reiškia, kad bendravimas su tėvynainiais daugiausia vyks per bendrus kultūrinius projektus.
Šios PLB kadencijos metu, manau, pagrindinis dėmesys PLB kultūros srityje bus skiriamas pasiruošimui Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 metus paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais, o jų įprasminimui 2012-2018 metai paskelbti pasiruošimo laikotarpiu, kurio metu ypatingas dėmesys bus skiriamas visuomenės valstybinei savivokai ir pilietinei atsakomybei ugdyti. PLB mąstu šiai sukačiai bus rengiama kultūrinių renginių programa savo gyvenamosiose šalyse ir bendri projektai su Lietuva.
O užsienio lietuvių švietimą naujojoje PLB valdyboje kuruoti perėmė Angelė Vaičiūnienė iš Kanados. Tai žmogus, pats praėjęs visą lituanistinio ugdymo sistemą užsienio šalyje – nuo lituanistininės savaitgalinės mokyklos ir skautų stovyklų iki veiklos Jaunimo sąjungos gretose bei aktyvaus ilgamečio darbo savo krašto lietuvių bendruomenėje.
PLB valdybos rinkimuose surinkai daugiausia balsų (netgi beveik 89 %) kartu su Danijos lietuvių bendruomenės atstovu. Kas tavo manymu yra svarbiausia, dėl ko PLB Seimas tave ir Artūrą Maslauską palaiko?
Manau, kad bet kokiuose rinkimuose žinomumas ir matomumas suvaidina lemiamą reikšmę. Kai kada ir pavardės buvimas sąrašo pradžioje padeda. Mano atveju, aš jau buvau praeitoje PLB valdyboje, kuravau labai svarbią sritį – švietimą. Per švietimo komisijos darbą teko susirašinėti su daugelio šalių lituanistinių mokyklų mokytojais ir vadovais, susitikinėti įvairiuose seminaruose, renginiuose, „Draugystės tilto“ sąskrydžiuose, o taip pat ŠLB valdybos pirmininkės pareigose komunikacijai ir bendravimui atiduodama labai daug laiko. Galima sakyti, kad pažinojau ar atpažinau apie 70-80 % PLB Seimo narių.
O veiklos prioritetai PLB yra nubrėžiami Seimo priimtomis rezoliucijomis, kurių priėmimui reikalinga daugumos pritarimo. Atskiri kraštai turi savo bendruomenės specifiką, kurią apsprendžia gyvenamojo krašto aplinka. Bandymas suvokti tuos skirtumus, toleruoti skirtingas nuomones ir atvira diskusija bandyti surasti visiems priimtiną problemos sprendimo būdą, taip pat prisideda prie palankumo balsuojant už vieną ar kitą kandidatą į valdybą.
Kodėl išsirinkote būtent šią pirmininkę? Kuo ji labiau tinka šioms pareigoms nei populiaresni kandidatai? Ar nekėlei savo kandidatūros, jei taip kodėl?
Naujoji PLB valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė iš Jungtinių Amerikos Valstijų yra labai patyrusi visuomenininkė, daugelį savo gyvenimo metų atidavusi lietuvių bendruomenės veiklai, net ir šiuo metu einanti JAV lietuvių bendruomenės vykdančiosios vice pirmininkės pareigas.
Populiarumas gaunant rinkėjų balsus dar nereiškia, kad jų daugiau surinkęs žmogus yra tinkamesnis vienam ar kitam postui. Buvo ieškoma kandidatų į pirmininko postą ir PLB Seimo metu, bet pasiruošusių šiam darbui savanorių neatsirado. Juk tai tikrai labai atsakingas postas, reikalaujantis ne tik suvokimo ir darbo patirties, bet ir marių laiko, savų finansų bei šeimos pritarimo.
Mano atveju panašiai, reikalinga daugiau darbo patirties, skirtingų bendruomenių pažinimo, bendradarbiavimo su Lietuvos valstybinėmis institucijomis specifikos įsisąvinimo. Svarbia priežastimi yra įsipareigojimas Šveicarijos lietuvių bendruomenei, pareigos šeimai ir profesijai.