“Paklaustas kaip jaučiasi, monsinjoras atsakydavo „kasdien vis geriau ir geriau”, – taip prelatą Kazimierą Steponą Šaulį prisimena Elisa Famiglietti, vienuolių brigitiečių ordino vyriausioji vikarė. Šveicarijos pietuose, Casa Birgitta namuose, žvelgiančiuose į nuostabius Lugano ežero vandenis, 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras praleido paskutiniuosius devyniolika savo prasmingo gyvenimo metų.
Šį šeštadienį, spalio 29 d., šiuose namuose vyko neeilinis dvikalbis renginys, subūręs neabejingus savo kraštui Šveicarijos lietuvius, svečius iš Lietuvos bei patraukęs ir Šveicarijos skaitytojų dėmesį – apie jį rašė Tičino kantono dienraštis “Giornale del Popolo”.
Po šv. mišių jaukioje brigitiečių koplytėlėje, Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius atidengė prelato K.St.Šaulio memorialinę lentą vienuolyne, kur iki pat mirties gyveno prelatas.
Lietuvos garbės konsulo Šveicarijos Tičino kantone Gintauto Bertašiaus puikiai suorganizuotame renginyje skambėjo gražios ir iškilmingos kalbos, liejosi prisiminimų ir lietuviškų atminimo suvenyrų svetingosioms vienuolėms lietus.
„Žinote, klausiausi jūsų kalbų ir panorau išmokti lietuviškai”, – glostydama LR Ambasados laikinosios reikalų patikėtinės Virginijos Umbrasienės įteiktą lino drobę su užrašu LIETUVA, kalbėjo brigitiečių ordino vyriausioji vikarė E. Famiglietti.
O jau atsisveikinant viena vienuolė paklausė manęs, kaip lietuviškai padėkoti. Atsakiau, kad čia mes dėkojame už nuostabų šiltą priėmimą, o ji ramiu balsu atitarė: „Ne, tai jums visiems ačiū, kad taip mylite savo šalies žmones”.
Ką bepridursi, nebent tai, kad kiek betartume ačiū tiems, kurie ruošia ir įdeda visą širdį į tokius prasmingus renginius, vis vieną jų bus per mažai.