Rugpjūčio 22-ąją Lietuviškas Knygų klubas išsiruošė į vasaros išvyką į Šveicarijos Alpes. Šįkart knygas trumpam iškeitėme į kalnų takus, ežero vandenį ir jaukų vakarą kalnų namelyje prie Säntis kalno. Išvyką organizavo klubo nariai Agnė ir Aurimas.
Iš viso žygyje dalyvavo 12 žmonių, o 10 iš jų liko nakvoti kalnų namelyje. Nors iš pradžių planavome žygį sujungti ir su grybų paieškomis, šįkart grybavimo teko atsisakyti – dėl didžiulės sausros Šveicarijos miškuose grybų šiuo metu itin mažai. Tačiau gamta mums paruošė kitą dovaną – nuostabią dieną kalnuose.
Pasirinkome maršrutą Wasserauen–Seealpsee–Wasserauen. Į ežerėlį vedė gana status kalnų takas, todėl kopiant teko ir paprakaituoti. Tačiau visos pastangos buvo vertos to, kas mūsų laukė viršuje. Priėjus prie Seealpsee mus pasitiko nuostabūs kalnų vaizdai. Tiesa, oras trumpam nusprendė priminti, kad esame kalnuose: prie ežero netikėtai užklupo greitas lietus. Laimei, jis truko vos apie 15 minučių. Netrukus debesys prasisklaidė, išlindo mėlynas dangus, o prieš akis atsivėrė dar įspūdingesnė panorama.
Prie ežero sustojome pietų. Kiekvienas iš kuprinės išsitraukėme savo atsineštų vaišių, o šiltas oras ir skaidrus ežero vanduo vieną kitą pakvietė ir išsimaudyti. Pailsėję, pasikalbėję ir pasigrožėję kalnais, leidomės toliau. Apeidami ežerą padarėme gražią kilpą, o žemyn leidomės įspūdingu, vietomis gana stačiu taku palei krioklius ir kalnų upelį. Tai buvo viena iš tų kelionės atkarpų, kai net ir leidžiantis žemyn norisi vis sustoti ir apsidairyti.
Apie 16.30 val. pilni įspūdžių pajudėjome atgal link mūsų nakvynės vietos. Atvykus į kalnų namelį prasidėjo antroji išvykos dalis – vakaronė. Ant stalo netrūko lietuviškų vaišių: tradiciniai šaltibarščiai, virtos bulvės su grybų padažu, Napoleonas ir daugybė kitų gardumynų. Prie bendro stalo netrūko pokalbių apie knygas, keliones, gyvenimą ir, žinoma, įvairiausias istorijas. Dvi klubo draugės vakare išlydėtos namo, nes šįkart negalėjo likti nakvoti, o likusi kompanija dar ilgai nesiskirstė. Kalnų namelyje skambėjo juokas, pokalbiai ir muzika, o vakaras natūraliai peraugo į šokius, kurie tęsėsi iki gilios nakties.
Ši išvyka tapo puikiu priminimu, kad Knygų klubas – tai ne tik susitikimai prie knygų. Tai ir žmonės, bendri nuotykiai bei akimirkos, kurias smagu prisiminti dar ilgai po to, kai nuo batų nuvalai paskutinį kalnų takų purvą. Nors grybų šįkart neradome, parsivežėme kur kas daugiau – nuostabius kalnų vaizdus, lietaus nuplautą mėlyną dangų, maudynes Seealpsee, skanų lietuvišką maistą, šokius ir dar stipresnį jausmą bendrauti ir būti kartu.
Tai buvo išvyka, kuri ilgai išliks mūsų atmintyje. O dabar belieka laukti kitos vasaros ir klausti savęs: kur keliausime kitą kartą?