Lietuvos garbės konsulas G.Bertašius pasirašė sutartį dėl LDK ir Tičino kantono istorinių ryšių tyrimų

bertasius22009 m. lapkričio 26 d. Kaune įkurtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas. Pagrindinis šios viešosios, pelno nesiekiančios įstaigos tikslas yra puoselėti, tyrinėti ir propaguoti LDK palikimą.

Daugiau nei 500 metų egzistavusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės fenomenas net šiandien dar nėra iki galo suprastas. Tai buvo šalis, kurioje taikiai sugyveno galybė tautų: lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai, rusai, žydai, totoriai, vokiečiai ir net škotai. Čia nebuvo persekiojimų dėl tautybės ar religijos kaip tuometinėje Vakarų Europoje. Šalia tokios išskirtinės tolerancijos klestėjo analogų neturinti pilietinė visuomenė su savo laisvės ir demokratijos tradicijomis. Apie dešimt procentų visuomenės buvo pasiryžę be mokesčio kautis už gimtinę, galėjo rinkti ir būti renkami į Seimą ar pretenduoti į valdovo sostą. Kurioje dar Europos šalyje buvo tiek balso teisę turinčių ir taip aktyviai šalies politiniame gyvenime dalyvaujančių piliečių?

2010 m. kovo mėnesį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Instituto direktorius Rūstis Kamuntavičius ir Lugane įsikūrusi kompanija  Agus Capital Management SA, atstovaujama direktoriaus Gintauto Bertašiaus, kuris taip pat yra ir Lietuvos Garbės konsulas Tičino kantone, pasirašė finansavimo sutartį, kurios pagalba bus įgyvendintas dar vienas LDK Instituto projektas – LDK ir Tičino kantono istorinių ryšių tyrimas.Lietuvos ir Šveicarijos bendravimo istorija nėra tokia blanki kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šveicarų samdiniai kovėsi Žalgirio mūšyje (beje, iš abiejų pusių), o pirmosios LDK istorijoje oficialios ir gausios į Vakarų Europą siunčiamos delegacijos (apsivilkusios meškų kailiais ir apsikabinėjusios brangiaisiais metalais) vyko į tos šalies pakraščiuose esančius Konstancą ir Bazelį. XVI-XVII a. lietuviai gausiai lankė Bazelio univesitetą ir Ženevos bei Ciuricho intelektualinius centrus, tuo tarpu šveicarai į LDK traukė projektuoti ir puošti didikų dvarų ir bažnyčių. Net ir XVIII a. ryšiai nenutrūko: šveicarai finansiškai rėmė Lietuvos protestantus, po truputį vyko jų šokolado ir konditerijos specialistų emigracija į Lietuvą. Dar kartą ryšiai atgimė XX a. pirmojoje pusėje, kai Lozanoje Pirmojo Pasaulinio karo metais įsikūrė atgimstančios Lietuvos propogandos centras, o šiek tiek vėliau, įkūrus Lietuvos universitetą Kaune, jame dirbo net 5 šveicarų kilmės profesoriai.

Šiame bendrame Šveicarijos ir LDK istorinio bendravimo fone ypač išsiskiria Tičino kantonas. Jo gyventojai XVI-XVIII a. pasižymėjo išskirtiniu Europoje kūrybingumu. Jų architektai ir menininkai puošė ir statė daugybės Europos šalių bažnyčias ir reprezentacinius pastatus. LDK nebuvo išimtimi. Žymiausios didikų giminės: Radvilos, Pacai, Sapiegos bei Valdovas beveik tris šimtus metų samdėsi Tičino menininkus, kurie sukūrė dešimtis šedevrų tarp kurių ypač ryški Nesvyžiaus bažnyčia (antroji barokinė bažnyčia pasaulyje po il Gesu Romoje) ir Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus katedroje, kurios statybai marmuras buvo vežamas tūkstančius kilometrų.

Projekto tikslas yra atskleisti šį Tičino menininkų indėlį į LDK kultūrą, tuo pačiu parodant ir primenant apie Lietuvos kultūros ir meno perlus. Numatoma išleisti ne tik iliustruotas knygas bet ir surengti eilę viešų paskaitų ir seminarų tiek Lietuvoje, tiek Tičino kantone.

Daugiau rasite LDK instituto tinklapyje.

PASIDALINK

Close Search Window