Vasaros atostogų prisiminimai jau beveik išblėso, įsisukome į savo įprastinį darbų, mokyklos, namų buities ratą… Ruduo… Kažkam jis – liūdnas, melancholiškas metas, kažkam – pats mėgstamiausias, pilnas šiltų spalvų, ramybės, kai baigėsi kankinantys vasaros karščiai, atostogų stresas. Kai kam jis – pats darbymetis: bulvių kasimas, grybų rinkimas, vaisių ir daržovių konservavimas.
Svarbiausia derliaus šventė – Lygiadienis. Tai metas, kai diena susilygina su naktimi, ir mes metų Ratu pradedame leistis žemyn. Nuo šios dienos tamsa nugali šviesą – nakties trukmė tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja.
Kaip ir kiekvienas ryškus gamtos pokytis, taip ir ši diena Lietuvoje buvo nuo seno laikoma švente. Šią dieną būdavo džiaugiamasi derliumi, dėkojama dievui Žemininkui ir jam aukojami gyvuliai.
Apie lygiadienį gamtoje vyksta ir daugiau svarbių pokyčių: smarkiai atvėsta ežerų vanduo, ištinka pirmosios gilios šalnos, baigiasi masinis paukščių traukimas į pietus, miške prasideda kanopinių žvėrių vestuvės – ruja.
Tikėtina, kad senoviniai rudens lygiadienio šventimo papročiai krikščionybės laikais išsisklaidė į šv. Mato dieną ir į Mykolines.
Šios dienos yra vienos iš pagrindinių atskaitos taškų laiko skaičiavimo sistemoje, sudarančioje kalendorių. Lietuvoje randama paleoastronomijos paminklų – akmenų, išdėstytų rytų-vakarų kryptimi, o tai sutampa su Saulės azimutais tekėjimo ar laidos metu per lygiadienius.
Rudens lygiadienio metu Lietuvoje atgaivinamos senosios Baltų tradicijos. Vilniuje, prie Karaliaus Mindaugo tilto, kasmet vyksta muzikos ir ugnies apeigos.
Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, uždegamos šiaudinės skulptūros, puošusios įlanką visą vasarą. Jos jau 11 metų kuriamos Baltų skulptūros simpoziumuose birželio pradžioje.
Neįtikėtino grožio renginys nepalieka abejingu nė vieno. Meno kūriniai suliepsnoja, nors trumpam apšviesdami tamsą, sušildydami žmonių širdis.
Parengta pagal www. alkas.lt