Šių metų kovo 13 dieną įvyko jungtinis Šveicarijos lietuvių bendruomenės ir Nuolatinės Lietuvos Respublikos misijos prie Jungtinių Tautų biuro Ženevoje ir kitų tarptautinių organizacijų, vadovaujamos jo ekscelencijos Eduardo Borisovo, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimas ir savotiškas S.Čiurlionienės-Kymantaitės atminimo įamžinimas.
Į jį susirinko apie penkiasdešimt žmonių, nemažai Ženevoje ir aplinkui ją gyvenančių bendruomenės narių, Lietuvos-Šveicarijos Prekybos rūmų direktorius (Dalios Palukaitienės giminaitis) Dimitri de Faria e Castro. Buvo atvykusių net iš Ciuricho ir kitų vokiškų kantonų. Atstovybės ekspertų salėje atidengti ir nuolat bus eksponuojami Lietuvos iškilių diplomatų, dirbusių Tautų Sąjungoje tarpukario laikotarpiu: Augustino Valdemaro, Petro Klimo, Dovo Zauniaus, Kazio Škirpos, Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, Jurgio Savickio, Stasio Lozoraičio, Edvardo Turausko portretai. Vakarą atidarė jo ekscelencija, savo kalboje prisiminęs nepaprastą emocinį pakilimą, kurį teko išgyventi 1990 metų kovo 11 d., kai Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių salėje buvo paskelbtas Nepriklausomybės atkūrimas.
Dėl įvairių priežasčių Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės diplomatinė veikla iki šiol kone visai netyrinėta. Šiais metais sukanka 80 metų nuo jos darbo Tautų Sąjungoje pradžios. ŠLB Valdybos narė E. Kačkutė pasakojo, kad nuo 1930-ųjų septynerius metus S. Čiurlionienė dirbo penktojoje, t.y., Humanitarinių, vėliau pavadintoje Socialinių reikalų komisijoje, kuri rūpinosi prekybos moterimis panaikinimu ir viešųjų namų uždarymu bei vaikų socialiniu aprūpinimu. Šių problemų sprendimas dar iki paskyrimo į Tautų Sąjungą buvo svarbus Čiurlionienės visuomeninio darbo baras Lietuvoje, o jai dirbant Tautų Sąjungoje, įgavo tarptautinę reikšmę. 1936 metais S. Čiurlionienė-Kymantaitė paskirta V-osios Komisijos pranešėja Asamblėjai. Šiuo renginiu siekiama atkreipti diplomatinės ir akademinės lietuvių bendruomenių bei plačiosios visuomenės dėmesį į S.Čiurlionienės-Kymantaitės tarptautinę veiklą.
Renginyje dalyvavo S. Čiurlionienės-Kymantaitės ir M.K. Čiurlionio anūkė Dalia Palukaitienė, kuri paskaitė jaudinančių ištraukų iš S. Čiurlionienės kūrybos, minėjo jos biografijos faktus, didžiulę jos ir M.K.Čiurlionio meilę, pasakojo apie jų kūrybos bendrumą. Po to sekė įkvepiantis Ženevos konservatorijos studenčių Joanos ir Vitos-Marijos Daunyčių koncertas, kuriame skambėjo ir M.K.Čiurlionio kūrinių. Vakarą iškiliai užbaigė ŠLB pirmininkė J. Caspersen, dar kartą prisiminusi Bendruomenės pastangas atrasti žymių lietuvių pėdsakus Šveicarijoje ir juos įamžinti.