„Lavastę išgelbėjo suomiai ir Povilionis”, taip būtų galima pavadinti šį literatūros vakarą.
2008 metų balandžio ketvirtoji. Šiltas penktadienio vakaras. Ciuricho senamiesčio širdis. Didžiojo Miunsterio aikštė. Senove dvelkianti aula mažais langeliais. Anikvarinė sofutė ir karališki minkštasuoliai. Šimtametė ornamentais išdabinta baltų koklių krosnis. Masyvūs medžio balkiai. Lietuviškai trispalve staltiese dengtas stalas. Šveicariškos virtuvės gardėsiai. Vynas. Aštuonios sielos, ieškančios, ką joms davė pastaruoju metu perskaitytas Lavastės „Skersgatvis dviems“. Dar dvi sielos sudalyvavo susitikime virtualiai: buvo perskaityti jų atsiliepimai, gauti elektroniniu paštu.
Beveik visoms nepatiko Lavastės interviu su J.Ivanauskaite, R.Povilioniu, V.Kernagiu. Paviršutiniška. Laikina. Nuskambėjo mintis, ar žurnalistika tai – skurdžiadvasis maitvanagis, užuodžiantis mirtį ir be skrupulų skubantis ja pasinaudoti? Bet buvo pasižavėta autorės drąsa, be kurios keletas tekstų tikrai nebūtų tokie turtingi.
Kur kas smagiau buvo paskaityti „Linksmą knygą apie suomius ir Suomiją“. Vėlgi vieningai buvo nuspręsta, kad nenorėtume suomio gyvenimo draugo. Anot autorės, jis tylės tylės, o po to nusives i sauną ir papjaus.
Literatūros vakaro vainikas – ištraukos iš R. Pavilionio etiudu knygos „Tarp sviesos ir tamsos“. Jos stipria ir šviesia amžinumo srove užpildė tas sielų kerteles, kurioms pritrūko gilumo L.Lavastės kūryboje.
Kitas knygos klubo vakaras įvyks birzelio 13 d., penktadienį. Nagrinėsime Sauliaus Tomo Kondroto kūrybą.