Mūsų gyvenimas sukasi ratu: žiema-vasara, gyvenimas-mirtis. Ši kaita gamtoje yra savaime suprantamas, natūralus dalykas: visa augmenija ir gyvūnija gimsta, auga, o mirdama užleidžia vietą naujai gyvybei.
Žemė, besisukdama aplink saulę, pasiekia keturis svarbiausius taškus: žiemos saulėgrįžą (ilgiausia metų naktis), vasaros saulėgrįžą (trumpiausia metų naktis), pavasario ir rudens lygiadienius (dienos ilgumas susilygina su nakties).
Per žiemos saulėgrįžą švenčiame Kūčias ir Kalėdas, per vasaros saulėgrįžą – Rasas (Kupolę).
Trumpiausių naktų laikotarpio pabaiga – sausio 6 d.- Lietuvoje dar palyginus neseniai buvo vadinama Krikštais arba Atárašais. Vienu svarbiausiu Krikštų šventės veiksmų buvo maginė sodybos apsauga nuo neregimų dvasių. Manyta, kad sugrįžtant šviesai ir dienoms pradedant ilgėti, vėlės privalo grįžti į Aną pasaulį. Kad namų aplinkoje neužsiliktų nė viena nepageidaujama ano pasaulio būtybė, buvo „atrašinėjami“ pastatai ir daiktai. Ant gyvenamo namo ir ūkinių pastatų durų, o kartais ir ant namų apyvokos daiktų, šeimininkas švento židinio anglimi, o vėlesniais laikais bažnyčioje šventinta kreida, žymėdavo tris kryželius + + + t.y. dėdavo „krikštus“.
Latvijoje ant statinių, neatkeliant rankos, buvo išpiešiamos penkiakampės arba aštuonkampės žvaigždės – slogučio kryžiai (lietuvēna krusts). Taigi, pliuso pavidalo maginiai kryželiai yra ne kas kita, o trijų žvaigždžių simboliai.
Teksto šaltinis: www.alkas.lt