„Romoje gali pritrūkti vandens, bet vyno – niekada!„, juokavo gerai Šveicarijos lietuviams pažįstamas monsinjoras Petras Šiurys. Jaukioje lietuviškos šv. Kazimiero Kolegijos svečių namų salėje, prie didelio stalo kūrėme prailginto Sekminių savaitgalio planus.
Buvęs šios kolegijos rektorius P. Šiurys kasmet atskrenda laikyti šv. Mišių į tradicinę Nepriklausomybės dienos minėjmo šventę. Jis globoja ir Romos lietuvių susiėjimus, o idėja susitikti susilaukė entuziastingo abiejų pusių palaikymo.
Kolegija – tolėliau nuo chaotiško centro, bet lengvai pasiekiama metro ar traukiniu, o iki Koliziejaus – vos ketvirtis valandos pėsčiomis. Asti aikštėje iš tolo šviečia raudonų plytų bokštai su Lietuvos herbais.
Viloje „Lituania” virš jaukių vidinių kiemelių su lietuviškais ąžuolais ir itališkais apelsinmedžiais nardo kregždės ir žuvėdros, gridninio dulkėse čirškia žvirbliai, o gaiviais vakarais išlenda draugiškos katės.
Per tris saulėtas dienas trylika linksmų ir žingeidžių lietuvaičių suspėjo ir pasisvečiuoti šv. Kazimiero Kolegijoje, ir apvaikščioti lankytinus objektus, ir pavakaroti su nuostabiai šilta Romos lietuvių bendruomene, ir ištirti Vatikano lobius su puikia gide Raimonda, ir padegustuoti ypatingo espresso šv. Eustachio kavinėje, ir pasižavėti visą jso salės sieną puošiančiu LDK laikų Lietuvos žemėlapiu, ir pasimėgauti itališka virtuve netoli kolegijos veikiančiame žuvies restorane, ir sudalyvauti šventinėse Sekminių mišiose šv. Petro bazilikoje.
Monsinjoras Šiurys dosniai dalino žinias apie Romos bažnyčios gyvenimą iš vidaus, įvairiausios diskusijos virė ir kepė, o juokas liejosi per Villa Lituania kraštus, užtvindydamas karštą ir dulkėta amžinąjį miestą.