Šių metų tradicinis ŠLB renginys – advento šventė – vyko gruodžio pirmąjį šeštadienį Berne. Paprašius dalyvių pasidalinti įspūdžiais, peršasi išvada, kad jos sėkmės paslaptys – tai gera organizacija, fantastiškas kalėdų senelio pasirodymas, draugystės ir laisvo šėlsmo džiaugsmas bei… apelsininis tiramisu. Bet paskaitykite patys.
Laima: Labai džiugina mūsų bendruomenės draugiškumas, tarpusavio pagalba ruošiant salę ir vaišes, o taip pat susikaupimas bei ramybė liejant žvakes. Mažųjų Lietuvos atžalėlių paruošti eilėraštukai ir dainelės, jaudulys sulaukus lietuviško kalėdų senelio teikia viltį, kad šis darbas yra prasmingas ir reikalingas. Dar ryškų įspūdį paliko, kai beišbėgantiems paskutiniams svečiams, padėjusiems sutvarkyti salę, pasiūliau simboliškai pakelti po taurę berniško šampano ir visi spontaniškai užtraukė „Ilgiausių metų“ mūsų gimtajai Lietuvai su tūkstantmetiniais palinkėjimais.
Vilius Z.: Pirmą kartą liejom žvakes, abiems vaikams paliko didelį įspūdį. Puiki organizacija, kalėdų senis – idealus, kaip visada. Tik gaila, kad Audriui eilinį kartą neteko su juo susipažinti, pagal tarmę panašu, kad iš to paties krašto.
Diana: Aš labai džiaugiuosi, kad tokie populiarūs buvo ŠLB sportiniai marškinėliai ir puikiai vyko jų prekyba, papildžiusi bendruomenės kasą. Smagu buvo su Viliumi P. virti vyną ir smagiai šnekučiuotis, su Ilona ir Vilma suktis virtuvėje, klausytis žemaičių šnektos, susitikti seniai matytus žmones ir valgyti skaniausius desertus – Jūrates U. medaus tortą ir Rūtos K. apelsininį tiramisu. Super šventė! Kas nebuvo – pats kaltas!
Arnas K.: Didžiausias buvo nusivylimas, kad pavėlavom į kalėdų senelio pasirodymą. Visi sakė, kad buvo labai šaunu. Pijui labai patiko lakstyti and scenos ir tvarkyti (stumdyti) stalus. Aš susitikau senai matytų pažįstamų, smagiai pašnekėjom. Beje, sužinojau, kad galima valgyti, t.y. gerti linzes.
Žilvinas: šventėje labiausiai patiko trys dalykai: žvakių liejimas, fantastiškas Kalėdų senis ir apelsininis tiramisu.
Milda: Kadangi prieš pat šventę teko patirti nemažą stresą, tai galiu pastebėti, kad jos atmosfera – puiki antistresinė priemonė. O šventės vinis man buvo kalėdų senelio pasirodymas, pilnas sąmojo ir kūrybingumo, vien dėl jo buvo verta atvažiuoti net ir tiems, kas jau išaugo iš vaikiško amžiaus. Aišku, labai smagu buvo susitikti su seniau matytais lietuvaičiais, o ir susipažinti su naujais.
Karolina: Labiausiai man patiko Kalėdų senelis ir žaisti scenoje su kitais vaikais.
Rūta L.: Man labai patiko smagi Advento šventės atmosfera – ypač dėl to, kad buvo daug vaikų! Pirmą kartą gyvenime gaminau žvakę, kuri dabar yra mano namų kalėdinė puošmena. Atėjus Kalėdų seneliui buvo labai gera prisiminti savo vaikystę, stebėti vaikus ir paskui pačiai deklamuoti eilėraštį ir gauti maišelį su lietuviškais saldainiais, tokiais pačiais, kaip ir prieš daug metų. O paskui šokti „Šiaudų batai” ir „Jurgeli meistreli”, kuris pavirto į „Seneli meistreli”. Net susigraudinau, pamačius ant vaišių stalo namie keptus kūčiukus. Iš tiesų šventėje labai jautėsi lietuviška dvasia, kurios ilgiuosi čia Šveicarijoje.
Ilona: labai džiugu, kad pavyko susipažinti ir susidraugauti su labai mielais lietuviais Rūta, Valdone, Arnu ir Pijumi iš romaniškosios Šveicarijos, ypač nuostabu buvo klausyti, kaip vaikai iš skirtingų kalbinių Šveicarijos kampelių tarpusavyje šnekėjosi lietuviškai. Tai buvo kalba, kuri jungia ir prancūziškai, ir vokiškai, ir angliškai šnekančius.
Justas: man labai patiko lieti žvakes ir šokti su kalėdų seniu, o paskui daryti koncertą su kitais vaikais ant scenos. Dar labai smagu buvo su Kajum apsikeisti saldumynais iš dovanų maišelių.
Vilius P.: pavadinčiau Berne kasmet vykstančią advento šventę mažu stebuklu. Į ją kaskart susirenka lietuviai iš Berno apylinkių, ir vis stebisi, kad per ištisus metus nerandame laiko susitikti, nors jau esame pažįstami ir turime vieni kitų telefonų numerius. Ši šventė – puiki proga susitikti senus pažįstamus ir susipažinti su naujais. Šįkart buvo ypač smagu pabendrauti su bernietėm Jūrate U., Inga ir Rūta.
Kalėdų senelis: Man patiko vaikų entuziazmas, energija. Smagu, kad mamos ir tėčiai vaikučius išmoko po lietuvišką eilėraštuką seneliui. Įdomu buvo stebėti, kaip pereinamojo amžiaus vaikai vienu metu ir tiki, ir netiki pasaka. Suaugusieji irgi šaunūs – jiems iškyla prisiminimai iš jų vaikystės ir kai kurie net suvaikėja patys to nepastebėdami, kas yra labai gerai! Šįmet turėjau šaunų padėjėją Rytį, kuris kitąmet jau galės būti įšventintas į garbingą Kalėdų senelio luomą. Tai – labai įdomus darbas. Mėgstu visokius juokus, pvz tą vakarą atstovę nuo ambasados vadinau atstove nuo Popiežiaus, Kajų su Vėjum tyčia pavadindavau išvirkščiai, o jie mane visuomet taisydavo. Jei tų juokų kartais ir nesupranta vaikai, tai vis vien juokiasi, nes iš juoko lūžta jų tėvai. Dar labai smagu, kad ir paaugliai bei jaunuoliai sako eilėraščius – visi visi šiek tiek pasijunta vaikais, kaip ir persikūnija…
Jūratė C.: Labai noriu pasidžiaugti Advento švente. Kažkada buvusi tik vaikučių švente, dabar ji – vienas maloniausių lietuvių tradicinių susitikimų. Visi jaučiasi esantys šventės dalyviai – patys dekoruojame stalus, ruošiame vaišes, puošiame eglutę, liejame žvakes, laukiame Kaledų senelio, dainuojame, deklamuojame ar šiaip šnekučiuojamės. Mažiesiems, be abejonės, Kaledų senelis iš Labanoro girios yra labai laukiamas. Jis ne tik juokauja ir šmaikštauja, jis kartu šoka, padeda užbaigti pamirštą eilėraščio eilutę ar dainelę ir visada ateina su didžiuliu maišu lietuviškų dovanų. Smagi šventė! Ačiū organizatoriams ir pagalbininkams.