Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti/Kas nuveikta, ko siekta, kaip gyventa./O kaip surasti tą gražiausią žodį/Artėjančiai žmogaus ir žemės šventei… (A.Martinaitis)
Mieli Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariai, neįtikėtinai greitai pralėkė 2009-ieji metai su savo džiaugsmais ir su savo nesėkmėm. Ir vėl Šv. Kalėdų metas, ir vėl Naujieji ant slenksčio. Norisi nors trumpam atsigręžti ir nužvelgti į pabaigą einančius 2009-uosius metus.
Be abejonės, šie metai įeis į istoriją kaip Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimų ir renginių metai tiek Lietuvoje, tiek ir Šveicarijos Lietuvių Bendruomenėje. Mūsų Bendruomenė stengėsi šiuos metus paženklinti didžiais ir reikšmingais darbais. Metų pradžioje, išimtinai bendruomenės narių aukomis, buvo pagaminta ir per Vasario 16-tosios iškilmes pašventinta mūsų Bendruomenės vėliava, dabar tapusia mūsų tautinio susitelkimo simboliu.
Balandžio mėnesį visa Ženeva puikavosi didžiuliais plakatais, skelbiančiais Lietuvos tūkstantmečio jubiliejų ir Vilniaus Universiteto merginų choro VIRGO ir kamerinės muzikos ansamblio koncertą, skirtą šiai datai pažymėti. Iškilmingame minėjime ir koncerte dalyvavo virš 300 svečių.
Lietuvos vardo jubiliejinius metus vainikavome ŠLB narių parašyta apybraižų knyga „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ ir jos pristatymais Lietuvoje. Šis leidinys yra Šveicarijos lietuvių dovana Tėvynei, kuriame surinkta tik dalis Šveicarijoje išsibarsčiusio lietuvių literatūrinio, kultūrinio ir istorinio paveldo. Už šią dovaną Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis įteikė padėkos raštą „už lietuvių kultūros puoselėjimą ir sklaidą“.
Renginiais ir susiėjimais Šveicarijoje pažymėjome dar dvi Lietuvai reikšmingas datas. Kovo 11-tos proga, kartu su LR Ambasada prie JTO Ženevoje, pagerbėme ir portretais įamžinome Lietuvos diplomatus, atstovavusius Lietuvai šioje organizacijoje nuo Tautų Sąjungos įsikūrimo. Tarp jų – vienintelė moteris diplomatė, visuomenininkė ir lietuvių rašytoja Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, kurios darbo nuopelnai Tautų Sajungos komisijose dar iki šiol Lietuvoje nėra tinkamai įvertinti. Į rugpjūčio 22 d. Berne vykusį Hitlerio – Stalino pasirašyto pakto ir jo padarinių pasmerkimo metines ir „Balti-jos kelio“ 20-mečio minėjimą susirinko latviai, estai ir daugiau nei dvi dešimtys lietuvių. Po minėjimo LR Ambasadoje dar kartą susikibome rankomis į gyvą grandinę, giedodami Tautišką giesmę.
Be didžiųjų jubiliejinių renginių, 2009-aisias buvo pravestos visos mūsų bendruomenės tradicinės šventės. Vasario 16-tosios šventėje sulaukėme virš 140 svečių. Į Joninių/Rasų šventę Lozanoje atvyko virš 110 tautiečių iš įvairių Šveicarijos kampelių, o Advento šventė Berne sulaukė Kalėdų Senelio iš Labanoro girios su lietuviškomis dovanėlėmis mažiems ir dideliems. Šiais metais ŠLB įsijungė į Kalėdinę akciją „Ištiesk gerumui ranką“, surinko ir pervedė Lietuvos neįgalių vaikučių kalėdinių svajonių išpildymui 1000 frankų.
Labai džiaugiamės, kad mūsų gretos pasipildo naujais nariais. Šiais metais prie ŠLB prisijungė 19 naujų narių ir sulaukėme 6 naujagimių. Sėkmingai veikė savaitgaliniai lituanistiniai darželiai „Ratas“ Ženevoje ir „Pagrandukas“ Ciuriche. Neapleidžia viltis, kad greit ir Bazelio mažyliai pradės rinktis į lituanistinį darželį ar mokyklėlę. Labai tikėtina, kad po Naujųjų metų Ciuriche pradės veikti Lietuvių kalbos kursai suaugusiems.Visus metus lietuviai gausiai rinkosi į penktadieninius susitikimus Ciuriche, neatsiliko ir Lozanos ir Ženevos lietuviai, ir mus labai džiugina tai, kad lietuviai Berno apylinkėse taip pat nusprendė organizuoti pastovius susitikimus, kurių pirmas jau įvyko gruodžio mėnesį.
2009-ieji liks pažymėti ir skaudžių netekčių. Atsisveikinome su dviem didžiai Lietuvai ir Šveicarijos Lietuvių Bendruomenei nusipelniusiais tautiečiais. Spalio 22d, eidamas 89-uosius metus mirė daug metų lietuvybės sklaidai Šveicarijoje atidavęs ir jai vadovavęs ŠLB Garbės pirmininkas dr. Vaclovas Dargužas. Lapkričio 17d. po ilgos sunkios ligos, eidama 93-uosius metus, mus paliko žymi lietuvių išeivijos dailininkė Juzefa Katiliutė. Jų abiejų palaikai sugrįš į gimtąją Lietuvą. LR Ambasados Berne pastangomis į Tėvynę sugrįžo ir Stepono ir Elenos Garbačiauskų palaikai.
Telktis ir kartu veikti „vardan tos Lietuvos“ yra mūsų tautinio išlikimo sąlyga. Yra labai daug būdų ir priemonių padėti dabar sunkmetį išgyvenančiai Lietuvai, garsinti jos vardą Šveicarijoje, didžiuotis tuo, kad esame gimę lietuviais. Tad būkime susitelkę po ŠLB vėliava, gyvenkime darniai ir draugiškai, ištieskime pagalbos ranką ir pasiūlykime užuojautos žodį savam.
Džiaugsmingų Jums ir Jūsų šeimoms Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų 2010-ųjų Metų!
Šveicarijos Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkė
Jūratė Caspersen