Gruodis… Tamsus, niūrus metų laikas, bet kartu ir pats džiaugsmingiausias – Kalėdų mėnuo. Baigiasi metų ciklas, gamta apmiršta tamsoje ir šaltyje, ji grįžta į savo pradžias.
Tamsiuoju laukimo metu dingsta visos ribos, skiriančios gyvuosius ir mirusiuosius, žmones ir gyvius.
Tačiau mirtis virsta atgimimu. Visi laukia gyvybės ir šviesos atsinaujinimo, kai po trumpiausių dienų gruodžio 21 – 23 pamažu vėl grįš saulės šiluma. „Adventus” lotyniškai reiškia „atėjimas”.
Tamsiausias laikas trunka apie dvi savaites iki Kalėdų. Tai laukimo metas: ruošiamasi Kalėdoms, vakarojama. Anksčiau būdavo giedamos Kalėdų giesmės, pasakojamos baugios pasakos ar atsitikimai, žaidžiami apeiginiai žaidimai, buriami ir pranašaujami orai kitiems metams, koks bus derlius, kas ištekės ir pan.
Kuo lauke niūriau ir šalčiau, tuo maloniau namuose. Kai degant žvakėms, spragsint malkoms židinyje, galime vakaroti prie taurės vyno su draugais, žaisti stalo žaidimus su šeima, pasakoti vaikams lietuviškas pasakas, o taip pat daugiau skirti laiko sau – pagaliau perskaityti gerą knygą, pasižiūrėti gerą filmą, nusimegzti megztinį ar šaliką iš seniai jau to laukiančių siūlų…
Šaltinis: Jonas Trinkūnas. Baltų tikėjimas, V. 2000.