Gegužės 17 dienos popietę trys dešimtys lietuviškų dūšių važiavo į Ciurichą pasimatyti su Lietuva bei „Pasimatymo su Lietuva“ autore Edita Mildažyte. Pristatydama “ant tapetų” rašytą knygą, žinoma žurnalistė ir prodiuserė padovanojo Šveicarijos lietuviams gražiai įpakuotą koncentruoto patriotizmo dozę.
Kūrinio ištraukas išraiškingai skaitė jauna lietuvaitė Karolina Feldhausen, o popietės vedėjai Ritai Žiedaitei subtiliai klausinėjant, E. Mildažytė atvėrė duris į gausius lietuvių tautinius lobynus. Apie užsieniečiams ypatingą įspūdį darančias lietuviškas Vėlines; šventežerių tyrinėjimų atradimus; genetikos korifėjų naujausius tyrimus, tvirtinančius, kad lietuviai sėslūs jau 40 tūkst. metų; nuo seno iš Lietuvos sklindančią šviesą; mūsų kalbą – archaišką, gryčių, pelkių ir kemsynų kalbą, bet neįtikėtinai modernią savo rašyba; Nidos žvejų ištobulintą vėtrungių informacinę sistemą; klubinio krepšinio nepopuliarumą Tėvynėje; džiazo kultūrą, kaip lietuvišką savastį…
Pilnai susitikimo turinio iliustracijai pateiksiu keletą skambių E. Mildažytės citatų:
Mirties kultūra – irgi kultūra. Mes gimstame, mirštame, o tarp šių dalykų valgome.
Iki XVII amžiaus Lietuvoje pirtis buvo lyginama su altoriumi.
Mindaugas suvienijo Lietuvą 50 metų anksčiau nei susivienijo pirmieji šveicarų kantonai.
Pirmoji dainų šventė vyko ne Lietuvoje, o Ciuriche 1843 m., kaip ir pirmasis nebažnytinis choras įkurtas Ciuriche.
Dabar nebe tas laikas, kai žmonės ateina ko nors pažiūrėti, dabar jie ateina dalyvauti.
Nereikia būti mėsa, kad iš tavęs virtų sriubą. Geriau būti pipiru, kurio pasigestų.
Jogaila su Vytautu kalbėjosi lietuviškai, kai norėjo, kad aplinkiniai jų nesuprastų.
Žurnalizmas – tai vertimas iš profesionalų kalbos į paprastą kalbą.
Šveicarijoje, jei negalima – tai negalima. Lietuvoje, jei tikrai negalima – tai truputį galima.
Liūdesį, lietuvišką pesimizmą – irgi galima parduoti. Savižudybių kiekis rodo nepaprastą reiklumą sau.
Europai trūksta gilumo. Būkime juoda duona, o ne šokoladu.
Už turtingą, šviesią ir malonią popietę dėkui Ciuricho knygų klubui, jo vadovei Jūratei Caspersen ir susitikimo iniciatorei bei vedėjai Ritai Žiedaitei.