Paprastai knygų mylėtojos yra tos, kurios mėgsta viską, kas tikra ir apčiuopiama: popierines knygas, gyvus susitikimus ir tikras emocijas sukeliančias istorijas.
Bet įkopiant į trečią klubo gyvavimo dešimtį, o dar ir savo žodį tarus karantinui, tampame lankstesnės ir šiuolaikiškesnės.
Pirmasis virtualus klubo vakaras įvyko lapkričio 6 d. ir buvo toks nusisekęs, kad vienbalsiai nutarta susitikimus iš sezoninių (kartą per 3 mėn.) paversti kasmėnesiniais. Jame išnarstėme po kaulelį Laimos Lavastės kūrybą ir iš Metų knygų penketuko išsirinkome skaityti Undinės Radzevičiūtės «Grožio ir blogio biblioteka», ją aptarsime sausio mėnesio susitikime.
Gruodžio 3 d. virtualus klubo susitikimas buvo dar ypatingesnis: jame svečiavosi lietuvių rašytoja iš Hamburgo Jolita Herlyn, kuri lankėsi mūsų klube 2019 m. rugsėjį. Po to susitikimo nusitiesė nepaprastai gražus tiltas tarp Ciuricho ir Hamburgo ir buvo sukaltas nuostabus planas aplankyti ją Hamburge šį gruodį, bet užsidarius šiai galimybei, atsivėrė kita – virtuali!
Per šiuos metus rašytoja spėjo išleisti naują romaną «Žinau, kad nieko nežinau», tad apie jį ir kalbėjom klubo vakare. Naujojoje knygoje nebeliko kitoms J.Herlyn knygoms būdingos emigracijos temos, bet atsiranda kaltės, melo ir pavydo temos. Rašytoja taip patraukliai pasidalino siužeto kilmės paslaptimis, kūrimo proceso detalėmis ir knygos užkulisiais, kad net ir tos, kurios šios knygos dar nebuvo skaičiuosios, suintriguotos ją skaitys ir lauks pačios naujausios – dabar leidžiamos…
Jau praėjo visa para po susitikimo, o dar neišgaravo prisilietimo prie kažko labai mistiško ir šviesaus pojūtis. Akivaizdu, kad paliestos temos buvo aktualios, o šis vakaras tarp ekranų – tikresnis už tikrą!
Ačiū Jolitai už tą šviesią mistiką, ačiū Jūratei už puikaus tilto statybas ir ačiū visoms keturiolika dalyvių už šiltą ir jaukų rezonansą.