Prisipažinsiu: nieko apie šią šventę nežinojau. Mano tėvai ir seneliai švęsdavo Velykas, Verbas, bet apie Jorę – nieko neužsimindavo. Iš tiesų, Jorė – sena ir graži šventė, švenčiama balandžio pabaigoje.
Gruodis… Tamsus, niūrus metų laikas, bet kartu ir pats džiaugsmingiausias – Kalėdų mėnuo. Baigiasi metų ciklas, gamta apmiršta tamsoje ir šaltyje, ji grįžta į savo pradžias.
Vasaros atostogų prisiminimai jau beveik išblėso, įsisukome į savo įprastinį darbų, mokyklos, namų buities ratą… Ruduo… Kažkam jis – liūdnas, melancholiškas metas, kažkam – pats mėgstamiausias, pilnas šiltų spalvų, ramybės,
Drįsčiau pasakyti, kad Rasos – mėgstamiausia mūsų, Šveicarijos lietuvių, šventė. Į ją susirenkame ir nedidelėmis grupelėmis įvairiose vietose, ir – itin gausiai ir organizuotai – ant Ženevos ežero kranto, Lozanoje.
„Pavasario saulė prašvito meiliai ir juokiasi, širdi vilioja“… Šiais maloniais Maironio žodžiais norėčiau pasveikinti visus sulaukus Šventų Velykų!
Pavasaris artėja nenumaldomai, ir štai jau turime dar vieną pavasario šventę – Verbų (arba Palmių) sekmadienį.
Pagaliau atkentėjome prailgusią žiemą ir galime vėl džiaugtis išsiilgtu pavasariu.
Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį.
„Sausio 25-oji nuo seno didžiojoje mūsų krašto dalyje yra vadinama viduržiemiu arba pusiaužiemiu.
Mūsų gyvenimas sukasi ratu: žiema-vasara, gyvenimas-mirtis. Ši kaita gamtoje yra savaime suprantamas, natūralus dalykas: visa augmenija ir gyvūnija gimsta, auga, o mirdama užleidžia vietą naujai gyvybei.
